Įmonės, norėdamos optimizuoti savo veiklos procesus, neretai pasitelkia IT sprendimus, padedančius taupyti resursus ir didinti pelną. Visgi per didelis dėmesys taupymui kartais padaro daugiau žalos negu atneša naudos. Informacinių technologijų ekspertas dalinasi patarimais, kokias didžiausias klaidas daro įmonės ir kaip tinkamai įsivertinti bei pamatuoti poreikius, kad optimizacijos procesas atneštų maksimalius rezultatus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vienas iš būdų sutaupyti ir įgyti verslui konkurencinį pranašumą – tai optimizuoti procesus, dalį ar visą įmonės IT ūkį perduoti prižiūrėti ir valdyti trečiosioms šalims, o IT infrastruktūrą perkelti į viešąjį debesį. Tačiau planuojant pakeitimus ir prieš priimant sprendimus dėl tolimesnės strategijos, natūralu, jog įmonės vertina, koks yra projekto atsiperkamumas. Pastebime, jog įmonės ne visada teisingai įvertina ilgalaikį IT resursų poreikį, taip pat pamiršta pamatuoti lankstumo ir plečiamumo galimybes, žmogiškųjų klaidų įtaką“, – sako „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius.
Kaip teigia R. Skardžius, įmonės ieškodamos optimizavimo galimybių vis dažniau pastebi, kad išlaidos nuosavai technikai įsigyti ir prižiūrėti yra didelės, o sukuriama vertė nėra pakankama.
„Mūsų įmonės klientas, vykdantis prekybos veiklą Baltijos šalyse, turėjo ilgalaikę problemą dėl nekokybiškų duomenų ataskaitų – labai dažnai pasitaikydavo netikslių duomenų, skirtingų skyrių darbuotojai matydavo nevienodus duomenis, o sistema veikė labai lėtai. Atlikus sprendimo modernizavimo darbus, duomenų šaltinių optimizaciją ir perkėlus sprendimą į viešosios debesijos infrastruktūrą, gerokai pagreitėjo duomenų pateikimo laikas, supaprastėjo darbų procesas, išnyko klaidų tikimybė, o IT priežiūrai skirtos išlaidos sumažėjo beveik 10 kartų. Toks pavyzdys puikiai rodo, kad parinkus tinkamą technologinį sprendimą ir įvertinus įvairiapusiškas naudas, galima pasiekti teigiamų rezultatų su mažesnėmis išlaidomis“, – dalinasi IT ekspertas.
Tinkamai neįvertina poreikio
Kaip teigia R. Skardžius, daugelis įmonių susiduria su kritiniais laikotarpiais – kuomet staiga išauga duomenų srautas, padidėja sistemų apkrovimas ar kyla duomenų apdorojimo trikdžių. Tokios aplinkybės gali trukdyti tinkamai įvertinti debesijos resursų poreikį – jų tiesiog planuojama per daug.
„Daugelio įmonių techninės įrangos resursų vidutinis panaudojimo lygis nesiekia net 20 procentų. Nepaisant to, įmonės investuoja į nuosavus didesnius resursus tam, kad esant piko laikotarpiams papildomos pajėgos apdorotų laikinai išaugusį srautą. Tai lemia, kad tenka turėti ir aptarnauti penkis kartus didesnę infrastruktūrą nei iš tikro įmonei reikia normaliu verslo laikotarpiu. Taigi galiausiai įmonės išleidžia gerokai daugiau pinigų skaičiavimo, tinklo ir duomenų laikmenos resursams, nei galėtų“, – aiškina IT specialistas.
Pasak R. Skardžiaus, matuojant IT resursų išnaudojimo potencialą, visada verta paanalizuoti, kokias galimybes įmonė turi dinamiškai keisti resursų kiekį. Verslo konkurencingumas didėja, kuomet jų naudojama IT infrastruktūra sparčiai prisitaiko prie besikeičiančių poreikių, o sąnaudas sudaro tik faktiškai naudojami resursai. „Galimybė pirkti tik tiek IT resursų, kiek konkrečiu metu reikia, reikšmingai prisideda prie bendro sąnaudų sumažinimo ilgesniu laikotarpiu. Taigi įmonėms naudinga atsisakyti nuosavo duomenų centro ir naudotis infrastruktūra „kaip paslauga“.
Nematuoja plečiamumo
Tradicinio duomenų centro atveju galimybės žymiai padidinti resursų kiekį dažnai yra gana ribotos. Viešosios debesijos paslaugoms tokie iššūkiai neegzistuoja ir infrastruktūra gali būti automatiškai plečiama iš karto, kai atsiranda poreikis. Apskaičiuoti plečiamumo galimybių įtaką verslui yra gana sudėtinga, todėl daugeliu atveju šis aspektas nepelnytai yra pamirštamas.
„Įsivaizduokite, jei tradicinėje infrastruktūroje galite resursus padidinti tik tiek, kiek šiuo metu turite serverių ar fizinės vietos, tai debesijos atveju nesunkiai galite resursus dvigubinti, trigubinti ar išplėsti dešimtimis kartų. Tokiam procesui atlikti nereikia laukti kol bus nupirktos licencijos, techninė įranga, atlikti diegimo darbai, neretai trunkantys mėnesius. Žinoma, kad lygiai tokiu pačiu tempu resursų galima atsisakyti netrukus ir eliminuoti papildomas sąnaudas. Tradicinio duomenų centro atveju sąnaudos išlieka ilgam“, – paaiškina ekspertas.
Neįvertina žmogiškojo faktoriaus klaidų
Informacinių technologijų ekspertas pažymi, kad dažnai pamirštama įvertinti sąnaudas, kurios atsiranda dėl žmogiškųjų klaidų faktoriaus. Kai kurių klaidų įtaka gali būti labai lengvai suskaičiuota, pavyzdžiui el. komercijos parduotuvė, kuri 1 valandą neveikė juodojo penktadienio vakarą. Kur kas sunkiau nustatyti, kokią įtaką finansiniams rezultatams turi dėl sutrikimų prastėjanti verslo reputacija ir kritęs klientų pasitikėjimas įmone. Nepaisant to, būtina suprasti šią riziką, kurią suvaldyti ir gerokai sumažinti galima automatizuojant procesus.
Debesijos infrastruktūra gali labai reikšmingai prisidėti prie to, kad sistemų sutrikimų laikas būtų gerokai trumpesnis, nei tradicinio duomenų centro atveju, kai didžioji dalis procesų priklauso nuo žmogiškųjų faktorių.
