Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Ryšio technika
 - Programinė įranga
 - Operacinės ir tinklai
 - Kompiuterinė įranga
 - Kitos protingos mintys
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 20 d. 08:24
Užnuodytas dirbtinis intelektas: ar nusikaltėliai algoritmų neatgręš prieš mus?
Lapkričio 19 d. 20:29
Pristatytas „Huawei Watch Ultimate“: išskirtinės funkcijos žaidžiantiems golfą bei mėgstantiems keliauti
Lapkričio 19 d. 17:22
Mokslininkai atrado, kad lazerio šviesa gali mesti šešėlį
Lapkričio 19 d. 14:39
Kaip sukurti vizualiai patrauklią „Instagram“ verslo paskyrą?
Lapkričio 19 d. 11:29
KTU profesorius: ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?
Lapkričio 19 d. 08:23
Telefoniniai sukčiai nestabdo: vien pirmąją lapkričio savaitę išviliota beveik 100 tūkst. eurų
Lapkričio 18 d. 20:24
Elektromobilis šaltuoju metų laiku: kaip prailginti nuvažiuojamą atstumą atvėsus orams?
Lapkričio 18 d. 17:35
Dirbtinis intelektas keičia energetikos ateitį: galimybės, iššūkiai ir etiniai aspektai
Lapkričio 18 d. 14:55
Ar jūsų CV išlaikys dirbtinio intelekto testą? Atsako, į ką atkreipti dėmesį ieškant darbo
Lapkričio 18 d. 11:26
Kaip paslėpti nuotraukas ar vaizdo įrašus „iPhone“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Patarimai » Operacinės sistemos ir tinklai Ankstesnis patarimas | Sekantis patarimas | Dalintis | Spausdinti

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?

Publikuota: 2021-11-16 16:29
Tematika: Operacinės sistemos ir tinklai
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas žiniasklaidai

Visame pasaulyje kiekvieną sekundę nutekinami 63 el. pašto adresai, rodo naujausia kibernetinio saugumo sprendimų kompanijos „Surfshark“ statistika. Per dieną šis skaičius išauga iki 5,5 mln. – beveik tiek, kiek žmonių šiandien gyvena visose trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus.

Programišiai nutekina 5 mln. el. pašto adresų kasdien: ką tai reiškia vartotojams?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Trys ketvirtadaliai adresų nutekinami kartu su slaptažodžiais, todėl tai daro realią žalą vartotojams – programišiai gali pasiekti kasdien žmonių naudojamas skaitmenines paskyras. Kibernetinio saugumo ekspertai išanalizavo, kokią įtaką žmonių gyvenimui turi sparčiai plintančios asmens duomenų nutekėjimo atakos.

„Didžioji dalis atakų rengiamos siekiant finansinės naudos, nes sukaupti duomenys parduodami suinteresuotiems asmenims. Vis tik pasitaiko atvejų, kai siekiama padaryti ir kur kas rimtesnę – reputacinę žalą. Šių metų vietinės duomenų nutekėjimo atakos Lietuvoje parodė, jog daugumai žmonių trūksta žinių, kaip elgtis netekus asmens duomenų ir kokie padariniai laukia tinkamai neapsisaugojus“, – sako Vytautas Kaziukonis, „Surfshark“ vadovas.

Kokie duomenys nutekinami dažniausiai?

Tyrimo duomenimis, nuo 2004-ųjų kiekvienas interneto vartotojas vidutiniškai du kartus neteko el. pašto adreso ir slaptažodžio, o iš 100 žmonių vidutiniškai pusė parado vartotojo vardą ir slaptažodžių kodavimo sistemas, kurios gali padėti pasiekti ir pačius slaptažodžius.

„Šių duomenų kombinacijos vagystė ypač pavojinga, nes programišiams tai gali padėti pasiekti vartotojų naudojamas interneto paskyras ir asmens duomenis jose. Be to, socialinių tinklų paskyros dažnai naudojamos prisijungiant prie kitų – mobiliojo ryšio, namų ar net darbui skirtų – paslaugų puslapių. Gavus prieigą prie socialinių tinklų paskyros, tikėtina, jog nusikaltėliai galės prisijungti ir prie daugiau platformų“, – aiškina V. Kaziukonis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad iš 100 žmonių atakų metu vidutiniškai 18 neteko vardo ir pavardės, 16 – tik vardo, 14 – šalies, kurioje gyvena, pavadinimo, pavardės, gimimo datos ar lyties, 9 – telefono numerio. Tuo tarpu itin jautri informacija nutekinama itin retai. Tik 1 žmogus iš 100 neteko sveikatos ar finansinių duomenų – kredito reitingo, pajamų dydžio, ūgio ar kraujo grupės.

„Kuo daugiau asmens informacijos pasisavinama, tuo aiškesnį žmogaus paveikslą programišiai gali nupiešti. Tai leidžia nusikaltėliams kurti specialiai žmonių pomėgius, gyvenimo būdą ar situaciją atspindinčias socialinės inžinerijos atakas. Užmezgus asmeniškesnį pokalbį, žmonės lengviau apsigauna, nes mano, kad pasiūlymas iš tiesų skirtas jiems ir yra pasiruošę paprasčiau į nusikaltėlių rankas atiduoti savo asmeninius duomenis ar net pinigus“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Programišių taikiklyje – socialinių tinklų paskyros

2021 m. gali būti rekordiškai sėkmingi programišiams – jau dabar užfiksuota penktadaliu daugiau atakų nei pernai, nors dar neprasidėjo didžiosios metų šventės, kurių metu nusikaltėliai suaktyvėja. Bet kas nutinka su nutekintais duomenimis?

V. Kaziukonis teigia, kad skirtingi duomenys gali sukelti skirtingas problemas – nuo nepageidaujamų žinučių iki tiesioginės finansinės žalos.

„Pavyzdžiui, jei nutekinamas vartotojo el. pašto adresas ir slaptažodis, šie duomenys gali būti pasitelkti vadinamosiose pakartotinio naudojimo atakose. Jų metu įsilaužėliai gauna vienos paskyros slaptažodį ir bando jį naudoti prisijungdami prie kitų paskyrų. Užuot praradę prieigą prie vienos paskyros, tokiu būdu vartotojai gali susidurti su daugybe papildomų problemų“, – aiškina ekspertas.

Jei nusikaltėliai gauna prieigą prie asmeninės ar verslo socialinių tinklų paskyros, taip pat dažnai vykdomos ir vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos. Jų metu žmonės masinami neįtikėtinais pasiūlymais, kuriais susižavėję netikėtai patenka į programišių rankas.

„Turbūt garsiausiai nuskambėjusi tokio tipo atako nutiko praėjusių metų liepą, kai buvo pagrobtos žinomų žmonių „Twitter“ paskyros. Jose pasirodė melagingos žinutės apie neva nemokamai vartotojams atgal dalinamas kriptovaliutas už jų suaukotus pinigus. Žinutėmis „pasidalino“ Donaldas Trumpas, Joe Bidenas, Barackas Obama, Kanye Westas ir kitos žvaigždės, tad nepatyrusiai akiai galėjo pasirodyti, kad pasiūlymas tikras. Šis pavyzdys rodo, kad tokio tipo atakos gali būti pavojingos ne tik duomenis praradusiam žmogui, bet ir jo aplinkai“, – pasakoja V. Kaziukonis.

Fišingo atakos gali būti vykdomos ne tik įsilaužus į socialinių tinklų paskyras, bet ir išsiaiškinus telefono numerį ir žmogaus vardą. Tokiu būdu į telefoną lygiai taip pat gali būti siunčiamos melagingos žinutės su masinančiais pasiūlymais ir nepatikimomis nuorodomis.

Saugoti būtina ir kitą informaciją

Anot V. Kaziukonio, žmonės po truputį pradeda suprasti el. pašto ir slaptažodžių saugumo svarbą, bet vis dar nežino, kad ir kita asmeninė informacija programišiams gali būti taip pat naudinga.

Jei nutekinama itin jautri asmeninė informacija, kaip pavyzdžiui, vartotojo kredito reitingas, ūgis ar batų dydis, ji padeda programišiams sukurti konkrečiam žmogui skirtas ir pritaikytas atakas.

„Nutekėjus banko klientų kreditų reitingams, aukštą kredito reitingą turintys žmonės gali gauti, pavyzdžiui, su „sveikais“ finansiniais įpročiais susijusius pasiūlymus – investavimo galimybes, asmeninių finansų programėlių reklamą. O žemą reitingą turintys – masinančius greitųjų kreditų ar lengvo uždarbio pasiūlymus. Tokiais atvejais žmonės apgaule linkę patikėti lengviau, nes ji atspindi natūralius jų įpročius ir pomėgius, todėl neatrodo įtartina“, – aiškina V. Kaziukonis.

Kaip apsisaugoti?

Saugumo ekspertas pateikia trumpą atmintinę, kuri gali padėti nuo programišių atakų apsisaugoti lengviau:

  • Venkite įtartinų ir nepažįstamų nuorodų el. laiškuose, žinutėse ar kitur internete. Jos dažniausiai veda į apgaulingus puslapius, kur grėsmė prarasti dar daugiau duomenų smarkiai išauga.
  • Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą (angl. 2FA). Tai atsitiktinis kodas, sugeneruojamas kiekvieno prisijungimo prie paskyrų metu, kai įvedami prisijungimo duomenys. Ši funkcija leis užtikrinti paskyrų apsaugą, jei el. paštas ir slaptažodis bus nutekinti – be sugeneruojamo kodo paskyrų pasiekti nepavyks.
  • Naudokite slaptažodžių valdiklius. Tai specialios programėlės, kuriose saugomi vartotojų slaptažodžiai. Tokiu būdu jų nepamiršite, o jei kai kurie jų bus pagrobti, apie tai programa informuos ir padės duomenis atnaujinti.
  • Atsiskaitymams naudokite vienkartines korteles (angl. disposable cards). Skaitmeninės atakos metu praradus atsiskaitymams skirtos kortelės duomenis, programišiai negalės pasiekti pagrindinių vartotojo banko paskyrų.
  • Naudokite internetinės apsaugos priemones – virtualius privačius tinklus (VPN), antivirusines. Šie sprendimai padės tais atvejais, jei vartotojai patys to nežinodami pateks į pavojingus puslapius.

15min.lt

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Uždaryti komentarus
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama