„Xxx“, „nuogi užpakaliukai“, „nuogos moterys“ – tai tik kelios, iš pirmo žvilgsnio, paprastos paieškos internete, galinčios nuvesti į pornografines svetaines. Tačiau būtent taip pažintį su suaugusiems skirtu turiniu pradeda šiuolaikiniai pradinukai. Ar įmanoma užblokuoti pornografiją jų naudojamuose įrenginiuose ir kaip kalbėtis apie tai su vaikais?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pornografija internete karaliauja
2021 metų balandžio mėnesio duomenimis, tarp TOP10 lankomiausių tinklalapių pasaulyje patenka net dvi pornografijos svetainės, o trečia populiariausia užima 13-ą vietą. „SEMrush“ skaičiuoja, kad per praėjusius metus pornografinių svetainių perduotų duomenų srautas buvo didesnis nei „Twitter“, „Instagram“, „Netflix“, „Zoom“, „Pinterest“ ir „LinkedIn“ kartu sudėjus.
Pornografijos mastai internete įspūdingi ir šis turinys lengvai pasiekiamas visiems, įskaitant ir vaikus. Maža to, tėvai dažnai nė nenutuokia, kad jų vaikai jau yra atradę pornografinį turinį: kaip parodė Britų filmų klasifikavimo komisijos pernai atliktas tyrimas, 75 proc. tėvų yra įsitikinę, jog jų vaikai niekada nežiūrėjo pornografijos, tačiau daugiau nei pusė (53 proc.) jų vaikų prisipažino tai darę.
„Pornografinis turinys vaikams kelia realią grėsmę ir net gali juos traumuoti. Blokuoti tokį turinį vaikų naudojamuose įrenginiuose įmanoma, tačiau tokias priemones naudoja tik nedidelė dalis tėvų, o kai kurie nėra net pagalvoję, kad reikėtų tuo rūpintis“, – sako „Telia“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Pirmi žingsniai į saugesnį internetą
Savarankiškai, be suaugusiųjų priežiūros, kompiuteriu rekomenduojama leisti naudotis vaikams nuo 8 metų, o asmeninį telefoną vaikas gali turėti sulaukęs 12–13 metų. Tačiau realybė dažnai būna visai kitokia, todėl bent elementarios turinio ribojimo ir priežiūros priemonės yra būtinos.
Vienas lengviausių būdų užtikrinti saugų naršymą visame namų tinkle yra pakeisti maršrutizatoriaus DNS vardų serverius. DNS vardų serveriai susieja domenų vardus su IP adresais. Paprastai sakant, jums įvedus interneto adresą jis pirmiausia apdorojamas DNS vardų serveryje ir tik tuomet rezultatas grąžinamas į jūsų interneto naršyklę.
„OpenDNS“ tarnyba siūlo dvi alternatyvas. „FamilyShield“ DNS vardų serveriai automatiškai blokuoja visą suaugusiems skirtą turinį, o kaip juos nustatyti galite sužinoti paspaudę čia. Jei norite blokuoti ir kito pobūdžio svetaines – nuo lošimų, narkotikų ir ginklų iki pažinčių svetainių ar net atskirų paieškos sistemų – visa tai valdyti galite susikūrę „OpenDNS Home“ paskyrą.
Taip pat jei vaikas naudojasi „Google“ paieška, jo paskyrai vertėtų aktyvuoti „Family Link“ priežiūrą – tai padės išvengti paieškos rezultatų su netinkamu turiniu.
Šie sprendimai ne tik visiškai nemokami, bet ir nereikalauja papildomos priežiūros – sykį nustačius, ateityje nieko daryti nebereikės. Tiesa, tiek DNS, tiek „Google Family Link“ ribojimus gana lengva apeiti, be to, jie ne visada apsaugos jūsų vaikus nuo netinkamo turinio. Pavyzdžiui, DNS serverių pakeitimai aktualūs tik namų tinkle, bet ne prisijungus prie mobiliojo interneto ar viešo „Wi-Fi“ tinklo. Tuo tarpu „Google Family Link“ veiksnus tik „Google“ paieškoje, bet ne kitose interneto paieškos sistemose.
Pažangesni tėvų kontrolės sprendimai
Patikimesnius ribojimus suteikia tėvų kontrolės sprendimai atskiruose įrenginiuose. Tėvų kontrolės priemonės yra integruotos tiek į „Windows 10“, tiek į „Mac OS X“ operacines sistemas, jos leidžia riboti prieigą prie netinkamo turinio internete, naudojimosi laiką, programas, taip pat stebėti vaikų veiklą. Vaikų mobiliuosius taip pat galite prižiūrėti: „iPhone“ telefonuose tam skirta „Family Sharing“ funkcija, o „Android“ įrenginiuose galite įdiegti „Google Family Link“ programėlę.
Yra ir sudėtingesnių, skirtingiems įrenginiams pritaikytų sprendimų, leidžiančių riboti prieigą prie pornografinio turinio, valdyti vaikų naudojimąsi įrenginiais ir net sekti jų buvimo vietą, tiesa, dauguma jų mokami. Keletas populiarių pavyzdžių – „Qustodio“, „Net Nanny“, „SecureTeen“, „Norton Family Premier“, „ESET Parental Control“, „Kaspersky Safe Kids“.
„Kiekvienas šių sprendimų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau bent pradinių klasių mokinius nuo netinkamo turinio jie padės apsaugoti. Vyresni, paaugliai, yra sumanesni ir imlesni technologijoms, todėl gali rasti būdų įvairius ribojimus apeiti“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Už ribojimus svarbiau bendravimas
Nereikia turėti iliuzijų, kad į pornografijos svetaines paaugliai niekada neužklys – techniniai ribojimai yra tik papildomas saugiklis, galintis šiek tiek atitolinti tą laiką, kuomet vaikas pamatys pornografinį turinį. Taigi, anot Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologės Vaivos Misiūnaitės, svarbu su jais kalbėti apie tai, kas yra jausmai, meilė, kokios yra jos išraiškos ir kad pornografinis turinys su visu tuo mažai ką turi bendro.
„Kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti. Žinoma, jauniems vaikams, maždaug iki 10 metų, nereikia pasakoti visko smulkiai, tačiau svarbu pradėti kalbėti bendrai apie seksą ir taip parodyti, kad jumis galima pasitikėti bet kokiose temose. Taigi jei vaikas kažką pamatytų internete ar kažkas nutiktų, jis nebijotų, nesigėdintų jums pasakyti“, – sako V. Misiūnaitė.
Psichologė pataria su vaikais kalbėti paprastai ir tiesiai – paaiškinkite, kad seksas yra normalus dalykas, nevengdami tikrųjų kūno dalių pavadinimų, kaip varpa ar makštis; pasakokite tiek, kiek vaikas klausia ir būkite šalia, kai vaikui kils daugiau klausimų. Sykiu galima pridurti, kad internete yra visokios informacijos, taip pat ir pornografinio turinio, todėl atėjus laikui, kai jis pamatys internete kažką, ko nelabai supras ar tai jį sutrikdys, – jis gali ateiti pas jus tuo pasidalinti.
Kalbant su vyresnio amžiaus vaikais, V. Misiūnaitė rekomenduoja sudaryti saugią, neteisiančią pokalbiui aplinką bei pasirinkti tokią informaciją, kuri yra tinkama pagal vaiko amžių. Tam gali praversti įvairios knygos ar filmukai.
„Kalbant reikėtų pasakyti, kad smalsumas ar seksualinis susijaudinimas pamačius tokius vaizdus yra visiškai normalus reiškinys, kad tame nėra nieko gėdingo. Taip pat turėkite galvoje, jog tokie pokalbiai turėtų būti ne vienkartinis, o tęstinis dalykas. Svarbu, kad tėvai patys jaustųsi patogiai kalbėdami šiomis temomis, kadangi vaikų klausimai dažnai būna tiesmuki, kas išgąsdina ar priverčia nepatogiai pasijusti pačius tėvus, tačiau tėvai turi suprasti, jog šie pokalbiai yra ypač svarbūs vaikams ir tai yra neišvengiama auklėjimo dalis“, – pastebi psichologė.
Jei užtikote ar sužinojote, kad vaikas yra lankęsis pornografinėse svetainėse, nepulkite jo teisti ar gėdinti, o pasistenkite atsidurti jo vietoje ir jį suprasti. Juk anksčiau ar vėliau vaikas vis tiek susidurs su pornografiniu turiniu ir viskas, ką jūs galite padaryti, tai paruošti jį ir pasistengti, kad kilus klausimams jis pirmiausia ateitų pasikalbėti pas jus ir išsiaiškinti, ką matė internete.
Paieška archyve
