Ar žinote, kiek laiko vidutinis žmogus turėtų skaityti visus iš programėlių, naršyklių ir interneto puslapių pateikiamus vartotojo sutikimus (angl. user agreements)? 76 valandas. Nenuostabu, jog daugelis mūsų net nepermetę akimis informacijos su ja sutinkame bei taip leidžiame sekti savo asmeninius duomenis ir kitaip kėsintis į mūsų privatumą. Ar dar yra kelių „pasislėpti“ nuo jūsų paieškos žodžių sekimo ir privačių pokalbių stebėjimo? Atsako „Bitės Profai“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kur esate žino net jūsų naršyklė
Vis daugiau informacijos bei darbų keliantis į virtualią erdvę, asmeniniai duomenys įmonėms tampa aukso vertės. Kaskart užėję į naują svetainę turime sutikti su jų siūlomais slapukais, o retsykiais ir patvirtinti ilgą sutikimą, ką su mūsų informacija ruošiamasi daryti. Absoliuti dauguma su šiais prašymais sutinka – juk kitaip greičiausiai tiesiog negalės naudotis norima paslauga. O svetainės ir programėlės už tai žada patogesnį valdymą, tikslesnį prisiderinimą prie lankytojų poreikių ir lengvesnį apsipirkimą.
Vis tik tamsioji informacijos perdavimo pusė – mūsų privatumo netekimas: internetinės reklamos persekiojimas iš svetainės į svetainę tėra ledkalnio viršūnė, nes net jūsų naršyklė, jau nekalbant apie konkrečius lankomus puslapius, slapta analizuoja jūsų elgesį.
„Privatumo politika šiais laikais veikia gana paradoksaliai, nes žmonės garsiai kalba apie norą apsaugoti privatumą, dėl to net organizuoja protestus ir peticijas. Vis tik tuo pat metu laisva valia sutinka atiduoti asmeninę informaciją net neužduodami klausimo, kas ir ką apie juos sužinos. Pirmasis savo privatumu susirūpinusio vartotojo žingsnis ir turėtų būti pamėginti atsakyti į šį klausimą“, – teigia Martynas Vrubliauskas.
Vos prisijungus jūsų naršyklė (nesvarbu, ar tai „Chrome“, „Explorer“, „Safari“ ar „Firefox“) iškart mato jūsų IP adresą, kas leidžia nustatyti jūsų buvimo vietą. Dar nepatekus į jokį puslapį jau žinomas jūsų naudojamo įrenginio tipas, techninės specifikacijos, baterijos įkrovimas, ekrano rezoliucija ir visi plėtiniai, kuriuos esate prisijungę prie naršyklės. Puslapyje „Webkay“ galite pamatyti visą prie interneto prisijungus matomą informaciją.
„Techninė informacija apie įrenginį padeda įmonėms atskirti vartotojus. Internetinio „piršto antspaudo“ (angl. fingerprinting) sekimas leidžia rinkti ir sisteminti informaciją, kur ir kaip jūs naršote. O atskyrus jus nuo kitų vartotojų sukuriamos individualios pasiūlos reklamos, apeinančios net „Adblock“, jei jį naudojate“, – pastebi išmaniųjų technologijų specialistas. Apie tai, kokį „piršto antspaudą“ seka jūsų naršyklė galite sužinoti pasitikrinę „Panopticlick“ teste.
Kaip pasislėpti nuo slapukų?
Didžiąją dalį asmeninės informacijos puslapiams pateikiame visiškai savanoriškai: kai „Facebook“ pamėgstame tam tikrą turinį, kai „Google“ užduodame rūpimus klausimus arba ieškome, kuri internetinė parduotuvė siūlo geriausias kainas. Pastarosios svetainės, didžiumą pelną uždirbančios iš reklamos, jūsų patikėtą informaciją naudoja būtent tikslingos reklamos pateikimui.
„Užėję į svetainę turime priimti jos siūlomus slapukus, tačiau daugybė svetainių naudoja ne vien savo pačių, bet ir trečiųjų šalių, paprastai – reklamos pirkėjų, slapukus, sekančius jūsų judėjimą puslapyje ir leidžiančius sukurti tik vienam vartotojui skirtą tikslingos informacijos burbulą. Taigi, vien pačių populiariausių svetainių lankymas sukurs jūsų reklamos profilį, žinantį, kaip jūs naršote, kuo domitės, su kuo bendraujate ir kur esate. O jūs pats tiksliai pasakyti, kieno rankose atsiduria šie duomenys, niekaip negalite“, – aiškina M. Vrubliauskas.
Anot jo, pastarųjų metų asmeninės informacijos sekimo tendencijos bei keli virtinė su neteisėtu duomenų rinkimu susijusių skandalų paskatino alternatyvių būdų naudotis internetu ieškojimą. Tiesa, kol kas daugelis duomenis rinkti atsisakančių platformų palyginus su konkurentėmis yra nykštukės. Tad labai gali būti, jog ateityje už privačios informacijos apsaugą internete teks mokėti.
Nepaisant to, jau šiandien galite padaryti kelis paprastus žingsnius, kurie sumažins jūsų asmeninių duomenų sekimą ir tuo pačiu asmeninės reklamos kiekį.
1. Naršykite anonimiškai
Jei norite neleisti svetainėms savęs taip lengvai identifikuoti, visų pirma, galite išbandyti anoniminį interneto naršymą. Populiariausias ir paprasčiausias kelias tą padaryti yra Virtualus privatus tinklas (VPN). Ši paslauga ne tik nebeleidžia naršyklėms ar svetainėms nustatyti jūsų IP adreso (ir tuo pačiu buvimo vietos), bet ir apsaugo nuo pavojų, kurie gali tykoti prisijungus prie viešo Wi-Fi tinklo ar nepatikimos svetainės.
„Kokybiškos VPN paslaugos yra mokamos, tačiau jas teikiančių tiek lietuviškų, tiek užsienio įmonių pasiūla gana plati. VPN neleis per vieną ir tą patį IP adresą jūsų identifikuoti, bet naudojantis svetainėmis, kurios renka asmeninius duomenis, jūsų veikla vis tiek bus stebima. Dar vienas VPN privalumas – regioninių apribojimų panaikinimas“, – pataria M. Vrubliauskas.
Be to, galite patobulinti ir savo naršyklę. Kadangi ši stebi jūsų informaciją bei perduoda ją svetainėms, kuriomis naudojatės, norėdami atsikratyti sekimo turite užkirsti jai kelią. Tai padaryti leidžia įvairiausi plėtiniai, stabdantys naršyklę nuo duomenų perdavimo svetainėms. Pavyzdžiui, „HTTPS Everywhere“ užšifruoja naudotojo ryšį su svetaine nuo pačios naršyklės, nes pasiekia visus puslapius ne per HTTP, bet per HTTPS, kas tuo pačiu sumažina įsilaužimo riziką. Trečiųjų šalių slapukus ir antspaudo kūrimą blokuoja „Privacy Badger“ plėtinys – patys jo kūrėjai aiškina, kad naudojantis „Privacy Badger“ reklamos autoriams atrodo, kad jūs, kaip vartotojas, tiesiog dingote.
2. Išbandykite naują paieškos variklį
Daugelyje išmaniųjų įrenginių „Google“ egzistuoja kaip iš anksto įrašytas paieškos variklis. Vis tik „Google“ nėra vienintelė paieškos platforma, net jei kartais gali susidaryti toks įspūdis. Ir jos konkurentai pagrindiniu savo išskirtinumu laiko būtent į vartotojo privatumą nukreiptą duomenų rinkimo politiką.
„Google“, kaip ir kitos paieškos platformos, pelnosi iš reklamos – jei ieškote tam tikro žodžio, ekrane atsiras su juo susiję pasiūlymai. Yra paieškos svetainių, kurios duomenis renka kitaip arba to išvis nedaro. Kitaip tariant, jei ieškosite žodžio „sofa“ per daugumą šių alternatyvų, paieškoje išvysite siūlymus vienoje ar kitoje parduotuvėje nusipirkti naują sofą. Bet kai išjungsite puslapį ir naršysite kur nors kitur, šis pasiūlymas jūsų nebepersekios, kaip neretai nutinka informacijos ieškant būtent „Google“, – pabrėžia specialistas.
Ko gero, populiariausia iš visų duomenų rinkimą ribojančių „Google“ alternatyvų yra „DuckDuckGo“. Ji saugo vartotojų paieškos istorijas, tačiau nenaudoja trečių šalių slapukų. Atsakymai į užklausas pateikiami iš 400 skirtingų šaltinių, tarp kurių patenka „Wikipedia“, „Bing“, „Yahoo“ ir kt.
Dar rimčiau į duomenų apsaugą žiūri „MetaGer“ ar „Qwant“, išvis nerenkančios jokių vartotojų duomenų, kas neleidžia niekaip personalizuoti pateikiamos reklamos. Žinoma, dėl to įmonėms kur kas sunkiau uždirbti bei patekti į vartotojų akiratį, tad nesistebėkite, jei šių pavadinimų nesate girdėję.
Visų šių platformų puslapiuose galite rasti instrukcijas kaip išbandyti jų plėtiniai, kurie naršyklėje pakeistų „Google“ kaip pagrindinį paieškos variklį.
3. Bendraukite šifruodami pokalbius
Net jei prie paieškų reklamos jau esate pratę, turbūt nėra žmogaus, kurio neerzintų reklamos, suformuotos pagal privačių pokalbių turinį.
Skirtingos pokalbių programėlės skirtingais būdais šifruoja pokalbius. Tai sėkmingai daro ir Lietuvoje itin populiarios „Viber“ ar „Whatsapp“ programėlės. Tik jų privatumo politika gana „liberali“, o pokalbiuose pasikartojančios temos bei kita informacija parduodami trečioms šalims.
Todėl galite išbandyti dar saugesnes alternatyvas, tokias kaip „Signal Private Messenger“, kuri ne vieno saugumo eksperto patvirtinta kaip tinkamai apsauganti savo vartotojų duomenis. Be jos populiari ir „Telegram“, bene dažniausiai naudojama asmeninės informacijos nerenkanti pokalbių platforma pasaulyje. Tiesa, pastarojoje neretai nuskamba ir sukčiavimo atvejų, mat aukštesnis privatumo standartai leidžia nesusektiems veikti ir nusikaltėliams.
„Apibendrinant galima pasakyti, jog asmeninių duomenų rinkimas daugeliui kūrėjų padeda suteikti aukštesnę paslaugų kokybę, tačiau vien dėl to kiekvienas žmogus neturi būti priverstas atiduoti visus duomenis bet kam, kas jų paprašo. Ši privatumo riba neturi aiškios vietos, o nusistatyti, kaip ją stumdyti, turėtų kiekvienas vartotojas individualiai“, – reziumuoja ekspertas.