- Svarbiausia – kompiuterio saugumas. Kompiuteryje turėtų būti ne tik antivirusinė programa, bet ir šnipinėjimo programas galinčios šalinti priemonės, iš kurių viena geriausių – „Ad-aware SE Pro“ (www.lavasoft.de). Savo darbą taip pat puikiai atlieka „Pest Patrol“ (www.pestpatrol.com). Šiomis programomis bent kartą per savaitę ar dvi patikrinkite savo kompiuterį. Nepamirškite atnaujinti jų duomenų bazių.
- Apsaugokite interneto ryšį. Neretai kompiuterių vartotojai nežino, kokie duomenys jiems naršant internete iškeliauja iš kompiuterių. Ypač naudinga įdiegti užkardą, padedančią ne tik valdyti programų darbą internete, bet ir visiškai paslėpti kompiuterį nuo įsilaužėlių. Į „Zonelabs Security Suite“ (www.zonelabs.com) rinkinį įtraukta antivirusinė programa ir užkarda, daug kitų naudingų priemonių. Galite išmėginti ir „Agnitum Outpost Firewall Pro“ (www.agnitum.com).
- Niekada neatverskite jums nežinomų laiško priedų. Turėkite galvoje, kad elektroninio pašto laiškus visada galima suklastoti, tad nesusigundykite el. paštu gautomis vykdomosiomis ar kitomis nežinomomis rinkmenomis. Jei kenkėjiška programa yra nauja ar sukurta specialiai jums, antivirusinės programos jos gali nepastebėti. Norėdami patikrinti, ar elektroninis laiškas nesuklastotas, peržiūrėkite laiško tarnybinę informaciją („headers“), iš kurios suprasite, ar laiškas buvo siųstas per nepatikimą tarnybą. Laiško tarnybinę informaciją išnagrinėsite pasitelkę „SmartWhois“ (www.tamosoft.com) įskiepį, skirtą „MS Outlook 2003“ programai.
- Atnaujinkite programinę įrangą. Nors naujose programų versijose yra nemažai klaidų, tačiau senose jų dar daugiau. Taigi nuolat atnaujinkite programinę įrangą, o pasirodžius oficialiam saugumo pranešimui tai padarykite nedelsdami. Saugumo tinklalapiuose (www.secunia.com, www.securityfocus.com) pateikiamos naujos programinės įrangos spragos.
- Naršykite anonimiškai. Kiekvieną jūsų žingsnį internete seka paieškos svetainės, elektroninės parduotuvės, reklamos tarnybinės stotys. Informacija apie jūsų naršymo įpročius įrašoma į „cookies“ rinkmenas. Kitos svetainės šią informaciją gali perskaityti ir pagal ją parinkti reklamas ar prekes. Svarbu tai, kad įrašomas ir IP adresas, tad pirkėjo tapatybę nustatyti labai paprasta. Tarpinės tarnybinės stotys („proxy“, „socks“) tampa savotišku tiltu, jungiančiu kompiuterį ir interneto svetaines. Anoniminės „proxy“ stotys visiškai paslepia pirkėjo tapatybę. „Internet Anonym“ programą galite atsisiųsti iš www.steganos.com tarnybinės stoties. Jei nenorite naudotis „proxy“, atsisakykite priimti slapukus (Internet Options Privacy (settings) Block All Cookies). Tokiu atveju išsaugosite savo privatumą, tačiau nepaslėpsite IP adreso.
-
Pirkite patikimoje parduotuvėje. Sukurti interneto parduotuvę (ar imituoti jos veiklą) nėra sudėtinga, todėl visada patikrinkite, ar joje pateikti „Verisign“ arba kitos saugumo kompanijos sertifikatai. Jei nesate tikri, kad parduotuvė patikima, sužadinkite „Whois“. „SmartWhois“ (www.tamosoft.com) parodys, kam priklauso ir kada buvo užregistruotas domenas. Jei perkate aukcione (www.ebay.com), pasidomėkite, kiek pardavėjas jau yra sudaręs sandėrių, taip pat paskaitykite pirkėjų atsiliepimus.
- Neskubėkite. Nepirkite prekių ar paslaugų (nenurodykite kredito kortelių ar asmeninių duomenų), prieš tai nesusipažinę su parduotuvės privatumo politika („Privacy policy“). Turėkite galvoje, kad kai kurios svetainės gali parduoti jūsų duomenis kitiems asmenims.
- Sužinokite atsiskaitymo būdus. Ne visi atsiskaitymo būdai gali būti priimtini. Visiškai tikėtina, kad jūs neturėsite sąskaitos tam tikroje mokėjimo internetu sistemoje (pvz., E-Gold ar Paypal). Sužinokite, kiek kainuos prekės pristatymas, ar jai suteikiama garantija, ar nėra papildomų mokesčių (pvz., už tarpininkavimą aukcione).
- Ryšio šifravimas ir sertifikatai. Įsitikinkite, kad parduotuvė duomenis šifruoja SSL būdu (kitos finansinės institucijos tai daro PGP būdu). Apatinėje naršyklės juostoje turėtų būti spyna, o tinklalapio adresas turi prasidėti „https://“. Parduotuvės SSL sertifikatas būtinai turi būti galiojantis ir pasirašytas sertifikatus išduodančios kompanijos, antraip galite patekti į apgavikų parduotuvę, besinaudojančia nepatvirtintu sertifikatu („self signed certificate“).
- Slaptažodžiai. Praėjus tam tikram laikui, interneto bankai automatiškai paprašo pakeisti slaptažodį, tad būkite tam pasirengę. Žinoma, visus slaptažodžius galima atspėti juos paprasčiausiai perrenkant („brute-force“), tačiau jei slaptažodį sudarys 6 ar daugiau simbolių (raidės, skaičiai, specialieji simboliai), įsilaužėliams gali neužtekti nei laiko, nei pastangų. Slaptažodžius puikiai generuoja „Password Generator“ (www.securesafepro.com/pasgen.php) programa. Jei nerimaujate, kad galite pamiršti slaptažodžius, naudokitės „My Password Manager“ (www.mypasswordmanager.com) programa, taikančia AES (Advanced Encryption Standard) duomenų šifravimo būdus.
Internete gausu sukčių, tariamai prekiaujančių kompiuterių įranga, mobiliaisiais telefonais (70 proc. pigiau) ar kitaip viliojančių naivuolius.
Niekada nepirkite panašaus pobūdžio svetainėse (apskritai net nesilankykite jose), nes galite būti apgauti. Turėkite galvoje, kad atpažinti apgavikus nėra paprasta.
Aferistų tinklalapių adresų sąrašą rasite antiripper.narod.ru svetainėje.
Taigi itin saugu pirkti tik patikimose interneto parduotuvėse. Prieš pirkdami prekę gerai apgalvokite savo pasirinkimą, nes internete cirkuliuoja elektroniniai pinigai, todėl realybės pojūtis nėra toks stiprus, kaip apsilankius tikroje parduotuvėje.