Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kasmet suteikia tūkstančius konsultacijų vartotojams ir sprendžia jų ginčus su paslaugų teikėjais, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatoriais ar pašto paslaugas teikiančiomis organizacijomis. Atsižvelgdami į konkrečius atvejus, RRT ekspertai išskyrė tris pasitaikančias klaidas, kurios vartotojams gali kainuoti ir tūkstančius eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Viena iš dažniau pasitaikančių klaidų, itin aktuali mėgstantiems keliauti. Susiduriame su atvejais, kai keliautojams tenka susimokėti už tarptinklinį ryšį, apie kurį jie net nepagalvoja. Skaudžiau finansiškai dėl to gali nukentėti plaukiantys keltu ar laivu, nes tarptinklinio ryšio mokestis jūroje yra didelis. Nagrinėjome ir tokį atvejį, kai vartotoja viešėdama Turkijoje, naudodama „Viber“ programėlę ir prisijungusi prie nemokamo viešbučio WiFi, skambino giminaičiams į Lietuvą, kurie neturėjo telefone „Viber“ programėlės. Taigi, skambučio sujungimas įvyko kaip standartinis tarptinklinis skambutis (angl. roaming) ir iš planuoto nemokamo skambučio tapo mokamu. Tad keliaudami visada įvertinkite tarptinklinio ryšio kainų rizikas, o plaukdami keltu ar laivu, ar nereikia išjungti duomenų tarptinklinio ryšio“, – sako Aridana Jurčiukonienė, RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė.
Tarptinklinis ryšys reiškia, kad prisijungiate prie kito operatoriaus tinklo, kai esate užsienyje, ir naudojate savo šalies ryšio operatoriaus SIM kortelę.
Neatsargiai siunčiamos siuntos
Šventiniu laikotarpiu žmonės siunčia gerokai daugiau siuntų, o tai padidina ir dar vienos klaidos tikimybę: siunčiant siuntas, labai svarbu jas tinkamai supakuoti, nes už netinkamą supakavimą atsako pats siuntėjas.
„Esame nagrinėję tokius ginčus tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų, kai buvo siunčiamos uogos, keramikinė kriauklė, meškerė, vaikiška lova ar net daugiau nei tūkstantį eurų kainavęs kavos aparatas. Šios siuntos gavėjus pasiekė sugadintos arba apskritai jų nepasiekė – turėjo būti utilizuotos. Taip nutiko tik dėl to, kad siuntiniai nebuvo kokybiškai ir patvariai supakuoti. Taigi, pakuodami siuntą prisiminkite, kad privalome laikytis paslaugų teikėjų nurodytų pakavimo taisyklių, su kuriomis prieš įsigydamas siuntos pristatymo paslaugas kiekvienas siuntėjas turi susipažinti bei jomis vadovautis“, – pataria A. Jurčiukonienė.
Pasak jos, siuntą reikia pakuoti taip, kad pakuotė apsaugotų siuntos turinį nuo galimų pažeidimų transportavimo ir rūšiavimo metu. Svarbu, jog siuntos turinys nesiliestų su pakuotės vidinėmis sienelėmis, o aplink siuntos turinį iš visų pusių būtų įdėti bent 5 cm storio užpildai. Dar vienas fizinis kriterijus – siuntos išorinis pakavimas turi atlaikyti įstrižinį kritimą iš 80 – 110 cm aukščio.
Trapius ar dužius daiktus reikia pakuoti kiekvieną atskirai, jie turi būti pažymėti specialia etikete. Įtakos turi ir siuntos pakuotė – ji turi būti keturkampė, stačiais kampais, nes apvali pakuotė gali nuriedėti nuo automatizuotos rūšiavimo linijos. Galiausiai reikia žinoti, kad daikto gamyklinė pakuotė nėra tinkama pakuoti – specialiai transportuoti skirtos pakuotės yra tvirtesnės.
Įsigilinkite į paslaugos teikimo sąlygas
Pasitaiko ir tokių klaidų, kurios kainuoja ne finansine prasme, o sudaro nepatogumų vartotojui. Pavyzdžiui, susiejus ryšio numerį su konkrečia paskyra, prisijungimai siejami tik su juo. Tokiu atveju, jei prarandate ryšio numerį, netenkate ir prisijungimų, nes negalite įrodyti savo tapatybės.
„Šiemet nagrinėjome atvejį, kai vartotojas nepildė išankstinio mokėjimo kortelės sąskaitos, taip pasibaigė jos galiojimas ir numerį šis vartotojas prarado, kartu su galimybe prisijungti prie paskyrų. Mūsų patarimas naudojantis išankstinio mokėjimo paslaugomis – atkreipkite dėmesį į sąlygas, susijusias su ryšio numerio sąskaitos pildymu ir numerio galiojimu“, – pabrėžia A. Jurčiukonienė, RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė.
