Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad šalyje pastebima sveikintina tendencija – vis daugiau tėvų su savo vaikais pasikalba apie grėsmes internete. Tačiau 14 proc. tėvų vis dar palieka vaikus savarankiškai naršyti prieš tai nepasikalbėję apie tai, kaip derėtų elgtis ir ko tikėtis virtualioje erdvėje. Pasak ekspertų, tai gali turėti ir itin neigiamų pasekmių – nusikaltimų prieš vaikus internete skaičius didėja.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Besikalbančių daugėja
„Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas interneto saugumo vaikams tyrimas* parodė, kad mažėja tėvų dalis, kurie nėra kalbėję su savo vaikais apie pavojus, sutinkamus internete. Praėjusiais metais tokių tėvų buvo penktadalis (21 proc.), o šiemet – 14 proc.
„Tokia tendencija – sveikintina. Net 8 iš 10 tyrime apklaustų tėvų sutinka, kad internetas nėra saugi vieta vaikams, tad akivaizdu, kad su vaikais apie įvairias galimas situacijas ir grėsmes pasikalbėti yra būtina. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų prieš vaikus ir žalingo turinio skaičius kasmet didėja“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2” produkto vadovas.
Ekspertas pabrėžia, kad vien per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Būtent tai labiausiai kelia nerimą ir tėvams.
„Per metus reikšmingai padidėjo rodikliai beveik visose temose, kurias tėvai aptaria su vaikais. Labiausiai – 11 proc. – per metus padaugėjo tėvų, vaikus perspėjančių be jų žinios neiti susitikti su internete sutiktais žmonėmis. Taip pat net 9 proc. išaugo vaikų informavimas apie bendravimą su nepažįstamais asmenimis. Tai galėjo paskatinti įvairios viešoje erdvėje nuskambėjusios istorijos“, – pastebi D. Drakickas.
Būtina aptarti kelias pagrindines temas
Remiantis tyrimo duomenimis, tėvai su savo atžalomis dažniausiai aptaria kelias svarbiausias temas. Daugiausiai tėvų su vaikais pasikalba apie asmeninės informacijos neatskleidimą (62 proc.), pataria neatsidarinėti nežinomų nuorodų (60 proc.), kalbasi apie slaptažodžių, prisijungimų nesidalinimą su kitais asmenimis (59 proc.).
Anot eksperto, dar prieš įteikiant pirmą išmanųjį įrenginį, tėvams patartina su vaiku aptarti jo naudojimo taisykles. Jos gali būti susijusios ir su paties prietaiso apsaugojimu, ir su saugiu elgesiu naršant internete ar naudojantis programėlėmis.
„Vaikas turi suprasti, kad išmanusis nėra žaislas – tai, visų pirma, yra ryšio priemonė, skirta susisiekti su tėvais. Tuomet reikėtų susitarti dėl išmaniojo prietaiso naudojimo laiko – kada ir kur vaikas gali juo naudotis bei turėti interneto prieigą. Būtina vaikui papasakoti apie internete esančias grėsmes – kenksmingas programas, žalingą turinį, patyčias, propagandą ir dezinformaciją, kibernetinius nusikaltėlius. Svarbu perspėti nebendrauti internetu su nepažįstamais žmonėmis ir jokiu būdu niekam neatskleisti jokios asmeninės informacijos“, – sako D. Drakickas.
Jis ragina su vaikais būtinai pasikalbėti ir apie socialinius tinklus. Šiuolaikiniai vaikai juose praleidžia daug laiko, o itin populiarios tarp jauno amžiaus vaikų – „Snapchat“, „TikTok“ ir „WhatsApp“ programėlės. Daugeliui jų taikomas amžiaus apribojimas – jos rekomenduojamos nuo 13 metų, tačiau neretai šį ribojimą vaikai sugeba apeiti.
„Norint sukurti paskyrą, reikia įvesti savo gimimo datą, tačiau amžius netikrinamas, todėl jaunesni nei 13 metų vaikai irgi gali lengvai užsiregistruoti. Kadangi šiuose soc. tinkluose pridėti draugų labai lengva, jų sąraše gali atsirasti daug žmonių, kurių vaikas nepažįsta. Svarbu aptarti su vaiku šiuos pavojus – tai gali tapti argumentu, kodėl siūlote atidėti vaiko naudojimąsi socialiniais tinklais“, – pataria D. Drakickas.
Ekspertas rekomenduoja reguliariai patikrinti vaiko veiklą šiose programėlėse – įvertinti, su kuo vaikas bendrauja. Be to, būtina pasikalbėti apie tai, kokiu turiniu vaikas gali dalintis, įspėti nepriimti į draugus nepažįstamų suaugusių žmonių ar vaikų. Vaikus taip pat reikėtų paskatinti pranešti tėvams apie visus atvejus, kai jiems rašinėja įtartini asmenys arba prašo atsiųsti nuotraukų, o išklausant vaiką išlikti supratingiems. Tėvai taip pat gali patarti ir kaip atpažinti patyčias bei pačiam nebūti jų iniciatoriumi, taip pat pasirinkti kai kuriuos kontrolės nustatymus.
Pataria apsisaugoti
Anot D. Drakicko grėsmių, su kuriomis internete gali susidurti tiek vaikai, tiek suaugusieji, skaičius nuolat didėja. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad padėti gali tam tikri interneto saugumo įrankiai. Jais naudojantis, vaikai automatiškai apsaugomi nuo daugelio grėsmių internete.
Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių.
Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia kažko papildomai įdiegti ar konfigūruoti.
* Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.
