Ryšių reguliavimo tarnyba pastaruoju metu sulaukė vartotojų užklausų, ar pagrįstai mobiliojo ryšio operatoriai jiems taikė didesnius tarifus, kai jie Europos Sąjungos valstybėse praleido daugiau laiko nei Lietuvoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Vienas iš tokių vartotojų – vilkiko vairuotojas, kuris tris savaites per mėnesį būna išvykęs iš Lietuvos į kitas ES šalis. Jis pastebėjo, kad už tose šalyse suteiktas paslaugas operatorius taiko didesnius tarifus. Vartotojas prašė mūsų įpareigoti operatorių netaikyti papildomų tarifų paslaugoms kitose ES šalyse ir grąžinti permokėtą sumą už paslaugas užsienyje“, – pasakoja Aridana Jurčiukonienė, RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė.
Tuo metu operatorius didesnių tarifų už paslaugas užsienyje vartotojui taikymą argumentavo tuo, kad vartotojas daugiau laiko praleido bei daugiau paslaugomis naudojosi kitose ES / Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyse nei Lietuvoje.
„Paslaugų teikėjas taip pat pažymėjo, kad informacija apie paslaugų teikimą ES / EEE šalyse ir taikomus buvimo jose trukmės ir kitus apribojimus yra pateikta su vartotoju sudarytuose sutartiniuose dokumentuose ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, o papildomą apmokestinimą leidžia teisinis reguliavimas“, – teigia A. Jurčiukonienė.
Taigi, RRT ginčą tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo nagrinėję ekspertai neturėjo pagrindo tenkinti vartotojo reikalavimų.
„Atsižvelgėme į faktines aplinkybes – vartotojas didžiąją laiko dalį praleido ne Lietuvoje, bet kitose ES / EEE šalyse ir daugiau paslaugų išnaudojo išvykęs. Galiojantis tarptinklinio ryšio paslaugų reguliavimas leidžia paslaugų teikėjams taikyti papildomus tarifus, jei vartotojai paslaugomis naudojasi ne periodinio keliavimo tikslais, t. y. daugiau laiko praleidžia ir daugiau paslaugų išnaudoja ne savo šalyje, o kitose ES / EEE šalyse. Taip pat atsižvelgėme į faktą, kad paslaugų teikėjas su vartotoju sudarytuose sutartiniuose dokumentuose ir interneto svetainėje skelbė aiškią informaciją apie naudojantis paslaugomis kitose ES / EEE šalyse taikomus buvimo ne Lietuvoje trukmės ir paslaugų išnaudojimo apribojimus“, – aiškina A. Jurčiukonienė, RRT Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikėjai gali vertinti vartotojų naudojimosi paslaugomis įpročius, t. y. pagal vartotojų srauto duomenis, pavyzdžiui, skambučius, SMS žinutes ir interneto duomenis, įvertinti, ar vartotojai iš esmės paslaugomis naudojasi tik periodinio keliavimo tikslais, ar visgi daugiau laiko praleidžia ir daugiau paslaugų išnaudoja ne Lietuvoje, bet kitose ES / EEE šalyse.
Paslaugų teikėjas nustatęs, kad per paskutinių 4 mėnesių laikotarpį vartotojas daugiau paslaugų išnaudojo ne Lietuvoje, bet kitose ES / EEE šalyse ir kartu daugiau laiko praleido kitose ES / EEE šalyse turi įspėti vartotoją. Jeigu po įspėjimo laikotarpio, kuris turi būti ne trumpesnis nei 14 dienų, vartotojo naudojimosi paslaugomis įpročiai nepasikeičia, t. y. jis ir toliau daugiau paslaugomis naudojasi ne Lietuvoje, o kitose ES / EEE šalyse, teikėjai gali taikyti papildomus mokesčius skambučiams, SMS žinutėms ir interneto duomenims.
RRT taip pat atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikėjai turi pareigą informaciją apie naudojimąsi paslaugomis užsienyje, taikomus apribojimus ir sąžiningo naudojimosi taisykles nurodyti sutartiniuose dokumentuose, todėl vartotojai turėtų visada atidžiai su jais susipažinti.
