NATO viršūnių susitikimas Vilniuje neabejotinai sulauks viso pasaulio dėmesio. Taip pat ir programišių. Dėl to Lietuvos gyventojai susidurs su išaugusiomis kibernetinėmis grėsmėmis. Tuo įsitikinęs Benas Pabilionis, „Bitdefender Lietuva“ atstovas, kurio teigimu, yra keletas svarbių niuansų, galinčių padėti skaitmeninėje erdvėje jaustis saugiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Europos Komisijos komunikate, šių metų pavasarį išplatintame Europos Tarybai ir Europos Parlamentui, nurodoma, kad vis daugiau kibernetinių išpuolių yra nukreipta prieš karinę ir civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą Europos Sąjungoje (ES). Tad nekyla abejonių, kad vienu pagrindinių programišių taikinių NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje gali tapti kritinė šalies infrastruktūra“, – tvirtino specialistas.
Anot jo, kitas potencialus programišių taikinys – viešos belaidžio interneto (angl. Wi-Fi) prieigos, o ypač mažiau apsaugotos. „Jos gali būti naudojamos siekiant pavogti asmeninę informaciją ar net patekti į privačius tinklus“, – nurodė B. Pabilionis.
Kad tai itin aktualus iššūkis, jo teigimu, rodo ir Lietuvos nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) raginimas Lietuvoje veikiantiems viešbučiams, ypač tiems, kuriuose apsistos NATO viršūnių susitikimo dalyviai, sustiprinti savo belaidžio interneto prieigų apsaugą.
„Kibernetiniai nusikaltėliai visada ieško silpnų vietų ir galimybių, – sako „Bitdefender Lietuva“ atstovas B. Pabilionis. – NATO viršūnių susitikimas yra puiki proga jiems mėginti išnaudoti sistemų ir žmonių silpnąsias vietas. Tuo, nė neabejoju, labiausiai sieks pasinaudoti priešiškos valstybės, tokios kaip Rusija.“
Anot pašnekovo, bene geriausias sprendimas išvengti viešų belaidžio interneto prieigų keliamų pavojų – vietoj jų pasitelkti mobiliojo ryšio operatorių siūlomą interneto ryšį. Tai gali sumažinti riziką tapti atakos taikiniu, nes mobiliojo ryšio operatorių tinkluose naudojama pažangi šifravimo technologija užtikrina duomenų saugumą. Tai reiškia, kad bet kokia informacija, perduodama per šiuos tinklus, yra užkoduota ir sunkiai pasiekiama potencialiems kibernetinių išpuolių vykdytojams.
Vis dėlto, jei jau tenka naudotis viešosiomis belaidžio interneto prieigomis, B. Pabilionis rekomenduoja pasitelkti antivirusinę programinę įrangą ir VPN įrankius.
„Antivirusinė programinė įranga padeda atpažinti ir pašalinti kenksmingus failus, o VPN įrankiai padeda užšifruoti interneto ryšį ir apsaugo nuo šnipinėjimo bei tokių atakų kaip vadinamoji „Man-in-the-Middle“ (MitM), kai programišius siekia perimti informaciją, perduodamą tarp naudotojo ir Wi-Fi taško“, – paaiškino B. Pabilionis.
Dėl artėjančio NATO viršūnių susitikimo Lietuvos skaitmeninėje erdvėje kils ne tik daugiau kibernetinių pavojų, bet ir kitų iššūkių. Vienas pagrindinių – propaganda.
Neabejojama, kad viešojoje erdvėje gerokai padaugės propagandos ir sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) turinio, kurio tikslas iš esmės yra vienas – kelti painiavą ir nepasitikėjimą.
„Todėl turime būti pasiruošę, išlikti budrūs ir įjungę savo žmogiškuosius vidinius saugumo filtrus bei kritinio mąstymo ugniasienes“, – pabrėžė „Bitdefender Lietuva“ atstovas.
Jis taip pat primena, kad visiškai išvengti kibernetinių grėsmių neįmanoma, todėl svarbu įvertinti galimas rizikas ir imtis atitinkamų priemonių.
„Kiekvienas turėtų suprasti, kad saugumas internete yra mūsų pačių rankose. Ir jis svarbus ne tik NATO viršūnių susitikimo metu, bet ir kiekvieną dieną“, – akcentavo B. Pabilionis.
Paieška archyve
