Nors įsibėgėjanti vasara kasdien mus artina prie paplūdimio ir kitų atostogų malonumų, mūsų išmaniesiems ji žymi išlikimo sezono pradžią. Smėlėtomis rankomis fiksuojama asmenukė, nerūpestingas šuolis į baseiną ar staigus dviračio manevras – kiekvienas šių veiksmų gali pasibaigti rimta įrenginio trauma ar net užgesusia gyvybe. Tačiau ekspertai teigia, jog svarbu ne tik žinoti, kaip telefoną apsaugoti nuo šių nelaimingų įvykių, bet ir kokių veiksmų nesiimti, kad jiems nepridarytume daugiau žalos.
Asociatyvi nuotr.
Daugiau negu 750 išmaniųjų telefonų serviso centrų valdančios „Asurion“ duomenimis, praėjusią vasarą užfiksuota dešimtadaliu daugiau skilusių ekranų ir net 80 proc. didesnis vandens žalos atvejų skaičius. Tai rodo, jog žmonės vasaros metu dėl nuotolinio darbo ir kitų priežasčių linkę vis mažiau skirtis su savo turimais prietaisais, tad jiems kylantis pavojus nuolat auga.
„Išmaniojo telefono maudynės ir „daužynės“ – patys dažniausi nutikimai, vasarą atvedantys žmones į serviso centrus ir prekybos vietas. Nuo jų iki galo nėra apsaugotas nė vienas aktyvus vartotojas, todėl kiekvienam naudinga žinoti savo įrenginio atsparumo ribas bei nesivadovauti liaudyje populiariais mitais, kurie gali tik dar labiau pakenkti bei patuštinti piniginę“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.
Ryžius palikite virtuvėje
Pasak R. Marcišauskienės, nepaisant to, jog nemaža dalis naujų išmaniųjų telefonų turi tam tikrą atsparumo vandeniui sertifikatą, jis yra labiau teorinis ir nesubalansuotas vasaros pramogoms. Gamintojo sumontuotos izoliacinės medžiagos geba atlaikyti tik nedidelį panardinimo gylį bei neilgą buvimo vandenyje trukmę, o svarbiausia – veiksmingos tik gėlame vandenyje. Todėl rimtesnis kontaktas su jūros ar chloruotu baseino vandeniu net ir aukščiausią IP sertifikatą turinčiam įrenginiui yra žalingas.
„Be to, ne visi vartotojai tinkamai supranta IP sertifikato svorį. Net jeigu bus laikomasi gamintojo nurodytų nardinimo bei laikymo sąlygų, o įrenginys vis tiek bus pažeistas vandens, labai didelė tikimybė, kad serviso centras jį atsisakys remontuoti pagal garantiją. Taip yra todėl, jog praktiškai nėra galimybių įrodyti, kad sąlygos išties atitiko specifikaciją, o korpusas neturėjo jokių mikropažeidimų, galinčių daryti įtaką sandarumui“, – aiškina ekspertė.
Tuo metu įvykus tokiam nelaimingam įvykiui, „Telia“ atstovė primygtinai rekomenduoja nepasikliauti populiariu mitu ir išmaniojo nenardinti į ryžius. Pastarųjų drėgmės sugėrimo efektyvumas yra kur kas mažesnis, nei naujų batų ir kitų pirkinių pakuotėse randamo silikagelio, o juose esantis krakmolas tik pagreitins korozijos procesą. Taip pat reikėtų atsisakyti plaukų džiovintuvo naudojimo, kuris tik paskatina mikroplyšelių atsivėrimą ir dar geresnį vandens patekimą į vidų.
Pirmieji žingsniai, anot specialistės, turėtų būti išmaniojo išjungimas, išėmimas iš dėklo, nusausinimas ir nuvalymas lengvai gėlu vandeniu sudrėkinta šluoste. Po to reikėtų telefoną padėti šiltoje, sausoje vietoje ir leisti jam džiūti 24–72 val. Tai maksimaliai sumažins vandens padarytą žalą, tačiau tikimybė, kad prietaisas po kurio laiko nustos veikti dėl įvykusios korozijos – išliks. Vienintelis būdas nuo to apsisaugoti – nešti išmanųjį į serviso centrą, kur jis bus išardytas, o jo vidiniai komponentai – išvalyti ir išdžiovinti.
Dantų pasta naikina ėduonį, bet ne įskilimus
Kita dažna ir, rodos, neišsprendžiama vasariška įrenginio trauma – ekrano skilimas. Nepaisant to, jog nauji modeliai kone kasmet aprūpinami dūžiui atsparesniu stiklu bei tvirtesne korpuso konstrukcija, po vasaros atostogų atsiradusius „voratinklius“ arba „saulutes“ ekrano kampe galima išvysti nereto žmogaus telefone.
„Gorilla Glass“, sukūrusiai „Corning“, bei kitiems išmaniųjų telefonų ekranų stiklų gamintojams kyla sudėtinga užduotis viename gaminyje suderinti daugybę pageidaujamų savybių. Kritimo jėgą sugertų ir nuo dužimo geriausiai apsaugotų plastikas arba kitos minkštos medžiagos, tačiau jos lengvai susibraižytų bei nesuteiktų tokio vaizdo aiškumo, kaip grūdintas stiklas. Dėl šių priežasčių turime susitaikyti, kad išmanieji telefonai artimiausiu metu, jeigu ir nebeduš taip smarkiai, kaip anksčiau, tai bent jau skils“, – pasakoja pašnekovė.
Natūralu, jog toks nelaimingas atsitikimas vartotojams suteikia daug streso, todėl jie griebiasi šiaudo ir internete imasi ieškoti informacijos, kaip namų sąlygomis panaikinti atsiradusį ekrano defektą. Neretai tam rekomenduojama dantų pasta, kurią įtrynus į skilimą neva jis turėtų išnykti. Visgi tai ne tik neįvyksta, bet ir dėl pastoje esančių mikroabrazyvinių medžiagų rizikuojama subraižyti ir taip jau pažeistą ekraną bei dar labiau pabloginti jo būklę.
„Deja, skilus ekranui vienintelis kelias pašalinti defektą – nuryti karčią kainos piliulę ir pakeisti visą ekraną. Būtent todėl rekomenduojama įrenginio pirkimo metu įsigyti ir siūlomą draudimo paslaugą, kuri priklausomai nuo prietaiso vertės kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų per mėnesį. Ji suteikia galimybę naudotis išmaniuoju telefonu be baimės jį sugadinti, kadangi dužimo, nuskendimo ar gaisro atveju klientui reikia mokėti tik nedidelę fiksuoto dydžio franšizę, kas išlaidas įrenginio remontui sumažina nuo kelių iki dešimties kartų“, – pataria „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.