„O kur dingo mano telefonas?“ – šis lyg elektra nupurtantis klausimas yra viena nemaloniausių situacijų, kurios galėtų nutikti išsiruošus į tolimą kelionę. Deja, nepaisant gamintojų ir teisėsaugos institucijų pastangų, išmaniųjų telefonų vagystės, ypač išvykus į svečias šalis, išlieka opia problema.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau artėjant atostogų sezonui, ekspertai įspėja apie potencialiai dar daugiau žalos galinčią padaryti tendenciją – vagis už pačius įrenginius labiau pradėjo dominti juose esančios SIM kortelės, teigiama pranešime spaudai.
„Išmanusis telefonas – ko gero vienas dažniausiai kelionėse prarandamų daiktų. Nors paprastai tai baigiasi tik būtinybe įsigyti naują įrenginį, grįžus namo telefoną praradusių keliautojų vis dažniau laukia dar viena nemaloni staigmena – milžiniška sąskaita už mobilųjį ryšį. Dėl šios priežasties prieš išvykstant atostogų vertėtų telefone atlikti tam tikrus veiksmus ir tiksliai žinoti, ką daryti papuolus į šią nepavydėtiną situaciją“, – teigia „Telia“ klientų aptarnavimo vadovas Nerijus Šeputis.
Tyko nauji pavojai
Pasak N. Šepučio, išmaniųjų telefonų vagių ir jiems kelią užkirsti siekiančių institucijų kova savotiškai primena katės ir pelės žaidimą. Gamintojams diegiant vis daugiau priemonių, leidžiančių prarastą įrenginį nuotoliniu būdu ištrinti ir susekti, o policijos padedamiems mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus blokuoti jų prisijungimą prie tinklo, ilgapirščiams realizuoti pavogtą prietaisą darosi vis sunkiau. Nors vis dar galima pasisavintą telefoną išardyti ir parduoti dalimis, tai nėra labai pelninga ir skatina nusikaltėlius ieškoti naujų pasipelnymo būdų.
„Nauju vagių taikiniu pastaruoju metu tampa telefonuose esančios SIM kortelės. Sparčiai daugėja atvejų, kai praradę telefoną keliautojai po kurio laiko gauna triženklę, keturženklę ar net penkiaženklę sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas“, – pasakoja ekspertas.
„Telia“ klientų aptarnavimo vadovo teigimu, sukčiai pinigams pasisavinti pasitelkia įvairias schemas. Vienas būdų – pavogtu telefonu skambinti ar siųsti žinutes į savo pačių Azijos ar Afrikos šalyse registruotus padidinto tarifo numerius. Kitas variantas – kur kas paprastesnis. Vagys gali pavogta SIM kortele skambinti tolimose šalyse gyvenantiems giminaičiams arba tiesiog užsienyje naudoti mobiliojo ryšio duomenis, kurie apmokestinami aukštais tarptinklinio ryšio tarifais.
Prevencijos galime imtis dar namuose
Nors dažnai atrodo, jog vienintelis kelias apsisaugoti nuo su telefono vagyste susijusių rizikų yra kelionės metu jį saugoti lyg savo akį, ekspertas su tuo nesutinka ir teigia, kad pagrindinius saugiklius galime susidėti dar neiškėlę kojos iš namų. Pati svarbiausia taisyklė – virtualiai užrakinti viską, ką įmanoma.
„Pradėti galima nuo ekrano užrakinimo kodo, kurį reikėtų ne tik įjungti, bet ir pasirinkti, kad jis būtų mažiausiai šešių skaitmenų ilgio. Tam, kad jo kiekvienąkart nereikėtų vesti, galima aktyvuoti veido ar pirštų antspaudų nuskaitymą. Taip pat būtina pasitikrinti, ar SIM kortelė apsaugota PIN kodu ir jis nėra akivaizdžiai užrašytas, pavyzdžiui, ant telefono dėkle laikomo nedidelio lapelio. Galiausiai, reikėtų kur nors išsisaugoti ar nusirašyti telefono IMEI numerį, kurį galima rasti skambinimo klaviatūroje suvedus *#06# kodą. Jis labai pravers, pildant pareiškimą policijai įrenginio vagystės atveju“, – pataria N. Šeputis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad skambinant operatoriaus pagalbos telefonu dėl SIM kortelės blokavimo asmens identifikacijai gali tekti pasakyti, kieno vardu registruotas abonentas, ir padiktuoti asmens arba įmonės kodą. Nors šie duomenys daug kam atrodo puikiai žinomi, stresinėje situacijoje jie gali išgaruoti iš galvos, todėl vertėtų juos turėti po ranka. Ekspertas paragino visus šiuos veiksmus atlikti ir su vaikų telefonais, kadangi mažieji juos linkę prarasti dar dažniau.
Vagystės atveju svarbiausia greita reakcija
Anot N. Šepučio, dažna žmonių daroma klaida – aklas pasitikėjimas sąskaitos ir duomenų limitais, kurie turėtų apsaugoti nuo neplanuotų išlaidų ir žalingo naudojimosi. Nors šios priemonės suveikia devynis kartus iš dešimties, yra pasitaikę atvejų, kai sukčiai pasitelkia įvairias šias kliūtis apeinančias technologijas.
Dėl šios priežasties vagims pasisavinus telefoną, pats svarbiausias dalykas – visais atvejais į tai nenumoti ranka ir iškart imtis veiksmų. Vis dėlto praktika rodo, jog apie tai, kad jų išmanusis buvo pavogtas, žmonės supranta tik praėjus kelioms valandoms ir per tiek laiko sukčiai jau spėja padaryti nemažų nuostolių.
Būtent todėl dar vienas žingsnis, kurį būtinai turėtų atlikti keliautojai – nieko nelaukus susisiekti su vietine policija ir užregistruoti telefono vagystę. Šio raštiško pareiškimo kopija yra svarbus argumentas, ginčijant išaugusią mobiliojo ryšio sąskaitą, ir reikšmingai padidina tikimybę ją anuliuoti. Yra pasitaikę net tokių atvejų, kai apie dideles telefono sąskaitas sužinoję žmonės turėjo skristi atgal į savo atostogų vietas ir užregistruoti sukčiavimo atvejus konkrečios šalies policijos skyriuose.
„Šių veiksmų neatlikus, vienintelis likęs kelias susigrąžinti prarastus pinigus – pavėluotai kreiptis į tos šalies teisėsaugos institucijas. Tačiau tokios bylos dažnai būna neperspektyvios, trunka ilgai ir pageidaujamų rezultatų neatneša, todėl aktyvių veiksmų reikėtų imtis vos tik pastebėjus telefono vagystę“, – apibendrina „Telia“ klientų aptarnavimo vadovas N. Šeputis.