Pandemijai išvijus dirbti iš namų žmonės atrado netikėtas erdves darbui: prieškambaryje tyliau, taigi patogiau kalbėti; prie miegamojo lango gimsta genialios idėjos; virtuvė – VIP zona su visais patogumais. Bet tada paaiškėjo, kad anaiptol ne visus namų kampelius pasiekia vienodai geras „Wi-Fi“ ryšys. Netikėčiausiomis istorijomis ir patarimais, kaip turėti geriausią „Wi-Fi“, dalinasi „Telia“ inžinieriai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Užsisakę šviesolaidinį internetą, įspūdingą greitį žmonės tikisi pasiekti visuose namuose, jungdamiesi per „Wi-Fi“. Ir nors naujausius standartus palaikantys maršrutizatoriai jau gali be laidų perduoti šimtus megabitų per sekundę, jie vis dar paklūsta tiems patiems fizikos dėsniams. Būtent fizika ir bangų sklidimo savybės dažniausiai kiša koją „Wi-Fi“ ryšiui. Gera žinia ta, kad sprendimą galima rasti praktiškai bet kokiai situacijai“, – sako „Telia“ ryšio technologijų ekspertas Antanas Vindašius.
Kad „Wi-Fi“ galimybės beribės, įrodyta dar 2007-aisiais. Tų metų balandį pasiektas bei į Gineso rekordų knygą įrašytas rekordas: signalas sėkmingai perduotas 382 km atstumu tarp dviejų kalnų viršūnių Venesuelos Anduose. Interneto sparta nebuvo įspūdinga, tik 3 megabitai per sekundę, tačiau faktas nenuginčijamas – „Wi-Fi“ ryšiui naudojamos radijo bangos gali sklisti itin toli. Jei tik jų kelyje nėra jokių kliūčių.
Tad su kokiais „Wi-Fi“ trikdžiais susiduria lietuviai? Inžinierių parneštas kurioziškas, stebinančias, linksmas, o kartais net bauginančias istorijas A. Vindašius skirsto į tris grupes.
1. Sienos, spintos ir dėžutės
Absoliuti dauguma atvejų – kuomet „Wi-Fi“ signalą slopina įvairiausios fizinės kliūtys. Visų „Telia“ inžinierių pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų maršrutizatorius teko rasti paslėptus įvairiausiose spintose, metalinėse elektros instaliacijos dėžutėse, už elektros prietaisų, baldų ir kitokiuose užkaboriuose.
„Kartais ir patys žmonės stebisi, kad atidarius spintą ar dėžutę, kurioje laiko maršrutizatorių, ryšys kaipmat pagerėja. Jokios magijos čia nėra, tik fizika. Kuo daugiau sienų, perdangų, langų ir kitų kliūčių signalui reikia įveikti, tuo silpnesnis jis bus. Be to, „Wi-Fi“ signalas nuo maršrutizatoriaus sklinda į visas puses, todėl šį įrenginį reikėtų laikyti kaip galima arčiau norimo aprėpties centro“, – teigia A. Vindašius.
Jis priduria, kad radijo bangas ypač slopina metalas, mūrinės ir gelžbetoninės sienos, metalizuoti stiklai. Taigi reikėtų pasistengti, kad kelyje tarp maršrutizatoriaus ir jūsų naudojamo įrenginio tokių kliūčių nebūtų ar būtų kuo mažiau.
Beje, ryšį gali slopinti ne tik sienos, bet ir kur kas smulkesni objektai. Pavyzdžiui, telefono dėkliukas. „Tokių atvejų taip pat buvo ne vienas: maršrutizatorius stovi atviroje vietoje, visi įrenginiai veikia puikiai, tačiau viename telefone ar planšetėje signalas labai silpnas. Paaiškėja, kad įrenginio dėkliukas metalinis arba jis apklijuotas metaliniais lipdukais, kuriuos nuėmus viskas veikia kuo puikiausiai“, – pasakoja „Telia“ ekspertas.
2. Netikėtumai
Silpną „Wi-Fi“ signalą, lėtą ryšį ar visai neveikiantį internetą gali lemti ir pačios netikėčiausios priežastys ar neapsižiūrėjimas. Pavyzdžiui, žmogus mano, kad naudojasi savo namų internetu, o iš tiesų yra prisijungęs prie kaimyno, netoliese esančios įstaigos ar kito viešo „Wi-Fi“ prieigos taško.
Ne sykį inžinieriams teko rasti ir naminių augintinių apgraužtus laidus, o bene labiausiai įsiminęs su gyvūnais susijęs atvejis – kuomet ant „Telia“ optinio keitiklio inžinieriai aptiko širšių lizdą.
Šmaikščių situacijų nutinka ir skambučių centre: kartą paskambinęs klientas ėmė aiškinti, kad internetas su „Ožiu“ veikia gerai, o štai „Ožka“ spyriojasi, ir prašė pagerinti „Ožkos“ veikimą. Pasirodo, klientas turėjo du atskirus „Wi-Fi“ tinklus, kurių vieno pavadinimą buvo pakeitęs į „Ozys“, o kito – „Ozka“.
3. Technologinės kliūtys
Tai – sudėtingiausi, bet kartu ir inžinieriams įdomiausi atvejai, kuomet kliūčių tenka ieškoti tikrinant įrenginių suderinamumą, keičiant nustatymus, naudojamus „Wi-Fi“ kanalus ir kitus techninius niuansus.
Beje, priežastys ne visuomet slypi pas patį klientą, kartais silpną signalą gali lemti ir kitų vartotojų įranga. „Buvo atvejis, kuomet iš niekur nieko „Wi-Fi“ ryšiu nebegalėjo naudotis visas daugiabutis. Paaiškėjo, kad signalą užgožė vieno kaimyno nusipirkta kiniška vaizdo įrašų belaidžio perdavimo įranga. Su panašiomis problemomis gali susidurti ir greta kai kurių ambasadų gyvenantys žmonės, kadangi šiose įstaigose naudojama apsaugos nuo pasiklausymo įranga slopina ir kaimynų „Wi-Fi“ signalą“, – pastebi A. Vindašius.
Geresniam „Wi-Fi“ – ir išmanieji sprendimai
Užsitikrinti kokybišką belaidį ryšį namuose dažnu atveju užtenka minimalių pastangų: laikyti maršrutizatorių atviroje vietoje, jo neuždaryti ir neužstatyti kitais įrenginiais, kurie gali bloginti signalą. Taip pat, jei jūsų maršrutizatorius arba „Wi-Fi“ įrenginiai yra senesni nei 5 metai, vertėtų pagalvoti apie jų atnaujinimą, ypač jei naudojatės šviesolaidiniu internetu.
Geriau nusimanantiems technologijų srityje A. Vindašius pataria patikrinti „Wi-Fi“ kanalų užimtumą. Jei jūsų tinklas susigrūdęs tame pačiame ar gretimuose kanaluose su kaimynais, nors kitur yra laisvos erdvės, vertėtų rankiniu būdu pakeisti naudojamą kanalą. Tai atlikus internetas veiks stabiliau, padidės ir jo sparta.
Gyvenantiems dideliame bute ar name (ypač su kiemu, balkonu, terasa) „Telia“ ekspertas pataria pasidomėti „Wi-Fi“ ryšį išplečiančiais kartotuvais. Jų yra pačių įvairiausių, nuo paprastų iki išmaniųjų.
Paprastas „Wi-Fi“ kartotuvas pastiprina belaidį ryšį ten, kur jis yra silpnas. Jo veikimo principas paremtas fizinio signalo atkartojimu – signalas sustiprėja, bet sparta sumažėja maždaug perpus. Be to, labai svarbu tokiam kartotuvui parinkti optimalią vietą: per toli – belaidis ryšys veiks silpnai, per arti – „Wi-Fi“ įrenginiai belaidžio ryšio šaltinį pasirinks neoptimaliai.
Tokie paprasti kartotuvai geriausiai tinka kelionėse, pavyzdžiui, viešbutyje ar sodyboje. Namuose kur kas daugiau privalumų suteikia išmanieji „Wi-Fi mesh“ įrenginiai, tokie kaip „AirTies“ kartotuvai, kuriuos siūlo ir „Telia“.
Jų veikimo principą A. Vindašius palygina su dviejų aukštų estakada, kur eismas vyksta keliomis kryptimis. Šie kartotuvai tarpusavyje bendrauja 5 GHz ryšiu, o maršrutizatorius aptarnauja tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz ryšiu, todėl ryšio sparta iš esmės nenukenčia. Vaikštant po butą ar namą „Wi-Fi mesh“ įrenginiai tarpusavyje keičiasi informacija, o viską stebi ir paradui vadovauja centrinis įrenginys – jis pats parenka mažiausiai apkrautą maršrutizatorių, dažnį ir kanalą.
Įdiegti ir suporuoti įrenginius, juos valdyti, stebėti apkrovas, prisijungusius įrenginius ir atlikti kitus veiksmus galima tiesiog per mobiliąją programėlę. Be to, prie išmaniųjų kartotuvų kitus įrenginius (kompiuterį, TV priedėlį ir pan.) galima prijungti ir laidu, kai dauguma tradicinių „Wi-Fi“ kartotuvų tam skirtų lizdų neturi.
