Prieš dešimt metų toks paprastas dalykas, kaip telefono baterijos ištvermė atrodė išspręstas visiems laikams – mygtukiniai mobilieji be įkrovimo galėdavo „išgyventi“ beveik savaites. Deja, viskas pasikeitė, prasidėjus išmaniųjų telefonų erai – šiandien dauguma džiaugiasi, jei telefonas „ištveria“ iki vakaro. Tad ką daryti, kad ši paprasto žmogaus „svajonė“ išsipildytų, rašoma naujienų svetainėje „Science Alert“.
Kuo ilgiau naudojame savo išmanųjį, tuo dažniau išsikrauna jo baterija – dvejus metus naudotas telefonas dažniausiai pradeda nejuokais erzinti, nes popietėje jau rodo vos trečdalį akumuliatoriaus įkrovimo. Iš tiesų, baterijos ištvermė priklauso nuo dviejų dalykų – kaip intensyviai konkrečią dieną naudojome telefoną bei kaip naudojome savo išmanųjį praeityje. Telefonai naudoja ličio jonų baterijas, kuriose metalas litis ir pavieniai jo jonai juda į ir iš elektrodų, tokiu būdu priversdami juos plėstis ir susitraukti.
Deja, šie procesai nėra iki galo grįžtami, todėl baterijos po truputį praranda savo talpą ir įtampą, kuo daugiau kartų jos išsikrovė. Be to, elektrolitas – elektrai laidus skystis – kuris jungia elektrodus, taip pat keičiasi ir praranda reikalingas savybes su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu. Tad telefono baterijos ištvermė ateityje priklauso nuo to, kaip jį naudojame šiandien. Štai keletas patarimų, kaip galėtume užkirsti kelią silpstančioms baterijoms.
Valdykite išsikrovimo ciklą
Tipiškos išmaniojo telefono baterijos talpa turėtų sumažėti iki 80 proc. pradinės maždaug po 300–500 įkrovimo ir iškrovimo ciklų. Deja, tai yra daugiau teorinis modelis, o realybėje baterijos penktadalį savo talpos praranda vos po 100 įkrovimų. Laimei, įmanoma prailginti baterijos ištvermę ateityje, neleidžiant jai išsikrauti ik galo, mat energijos talpyklai padaroma didžiausia žala, kai ji yra visiškai iškraunama ir paskui įkraunama „nuo nulio“.
Daugumoje šiuolaikinių telefonų įdiegtos automatinės sistemos, išjungiančios įrenginį, kai baterija pasiekia kritinį „išsekimo“ lygį bei neleidžiančios jos įkrauti per daug. Visgi vartotojas irgi gali prisidėti prie to, kad telefono būsenos juostelėje ekrane niekada neužsidegtų apvalus nulis prie baterijos simbolio. Atsargines baterijas taip pat reikėtų laikyti bent minimaliai įkrautas, todėl reikėtų periodiškai patikrinti jas ir įkrauti.
Ištęskite įkrovimo laiką
Dauguma šiuolaikinių telefonų naudoja sparčiojo įkrovimo režimą, kai baterija nuo nulio iki šimto procentų įkraunama vos per nepilną valandą. Tai labai patogi funkcija, išgelbėjanti tais momentais, kai baterija išsekusi, tačiau turime vos dešimt minučių prie elektros lizdo. Tačiau jei norime, kad telefono baterija veiktų kuo ilgiau, stenkimės spartųjį įkrovimą naudoti tik kritiniais atvejais. Pasirodo, kad toks energijos talpyklos „perkrovimas“ greitai mažina akumuliatoriaus talpą.
Ličio jonų judėjimas tarp elektrodų iš prigimties yra lėtas procesas, todėl įprastas lėtas įkrovimas sudaro sąlygas didesniam skaičiui ličio jonų „sureaguoti“ ir nujudėti iki savo pozicijų. Todėl sparčiuoju režimu įkrauta baterija viduje saugo mažiau energijos. Pavyzdžiui, iki to paties lygio įkrovus akumuliatorių sparčiuoju režimu per penkias minutes ir įprastu per dvi valandas, pastaruoju atveju baterijoje bus sukaupta penktadaliu daugiau energijos, o tai reiškia, kad ji ilgiau maitins telefoną.
Palaikykite tinkamą temperatūrą
Ličio jonų baterijos geriausiai „jaučiasi“ temperatūros intervale tarp 0 ir 45 laipsnių Celsijaus – tokioje aplinkoje jų talpa išlieka optimali. O štai žemiau nulio prasideda bėdos – ličio jonai ir metalas dėl žemos temperatūros elektrolitu juda lėčiau. Todėl Lietuvoje vėsesnėmis žiemos dienomis telefoną laikykite arčiau kūno.
Per 45 laipsnių Celsijaus temperatūros procesai baterijoje vyksta efektyviau, todėl tampa talpesnė, tačiau karštoje aplinkoje jos maksimali talpa pamažu mažėja. Nors Lietuvoje tokių karščių kol kas nebūna, automobilyje ar kitur prie lango stiklo esantys paviršiai įkaista ir iki aukštesnių temperatūrų – tad venkime ten laikyti telefoną.
Sužinokite, kaip dar taupyti energiją
Bateriją galima tausoti ir ją naudojant – tereikia žinoti keletą niuansų, kaip veikia išmanusis telefonas ir kokie procesai yra imliausi energijai. Štai keletas paprastų triukų, kuriuos pritaikius, energijos srautas nenuseks iki pat vakaro.
Sumažinkite ekrano šviesumą. Tai lengviausias būdas taupyti energiją, nes šiuolaikiniai ypač raiškūs ekranai yra vieni rimčiausių energijos rijikų. Vos pritemdžius ekraną, telefonas veiks kaip veikęs, tačiau baterija „laikys“ ilgiau. Organinių šviestukų (OLED) ekranus turinčių telefonų savininkai taip pat gali įsijungti „negatyvo“ režimą, kai tekstas vaizduojamas balta spalva ant juodo fono. Tokie ekranai naudoja energija tik tose vietose, kur šviečia ekrano taškai, tad toks režimas naudoja energiją tik raidžių įžiebimui.
Mažiau kalbėkite telefonu. Jungdamasis su korinio ryšio stotelėmis telefonas taip pat naudoja daug energijos. Nedaug naudos duotų patarimas išvis išjungti GSM ryšį, tačiau mažiau kalbų – daugiau energijos.
Naudokite „Wi-Fi“ vietoje mobiliojo 3G ar 4G interneto. Mobiliojo interneto modemas įprastai naudoja apie 40 proc. daugiau energijos nei „Wi-Fi“, todėl ten, kur įmanoma, naudokitės pastaruoju ryšiu jungtis prie interneto.
Venkite žiūrėti filmukus. Vaizdo informacijos atkūrimas išmaniojo ekrane yra dar vienas ypač rajus energijai veiksmas. Ir ne tik energijos, bet ir mobiliojo interneto duomenų.
Naudokite išmanius energijos taupymo režimus. Dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų turi specialius režimus. Vienu mygtuko paspaudimu jie optimizuoja energijos vartojimą – sumažina programėlių poreikį procesoriaus galiai, patamsina ekraną, išjungia nebūtinus pranešimus ir priminimus bei kitais nematomais būdais taupo baterijos ištvermę.
Naudokite skrydžio režimą. Paspaudus lėktuvo siluetą, išjungiamos visos įmanomos ryšio formos – GSM, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ bei GPS. Taip ne tik sumažinsime telefono poreikį energijai, bet ir daugiau darbų padarysime, nes stipriai sumažės blaškančių dirgiklių.
