Telefonai mūsų tėvų ir senelių laikais priklausė stacionarios namų įrangos kategorijai ir iš esmės nebuvo dažniau keičiami nei šaldytuvai, skalbyklės ar unitazai. T.y. jie būdavo keičiami tik tuomet, kai net pleistru apvyniotas ragelis nebepadėdavo susišnekėti su giminėmis Rokiškyje.
Netgi prireikus naujo modelio, keblumų nekildavo. Tamsiai žalią telefoną pakeisdavo geltonas, o šiam sugedus, atsirasdavo salotų spalvos. Iki 30-ies metų mačiau tik tris (kurie, beje, net neveikiantys būdavo rūsyje laikomi „detalėms“), taigi paskaičiavau, kad vieno pakakdavo dviems socialistinio lenktyniavimo penkmečiams.
(alexkerhead nuotrauka)
Vėliau gi prasidėjo nesąmonės. Mobilieji telefonai, nepaisant to, kad kainavo keliasdešimt kartų brangiau už laidinius buvo sukonstruoti spartinti progresą: gesdavo po pusmečio ar metų, o jei nesugesdavo tai būdavo konfiskuojami grėsmingos išvaizdos budulių kurį nors tamsų žiemos vakarą prie turgaus arba pametami iš striukės kišenės, grįžtant besipinančiomis kojomis iš vakarėlio. Bandymai sugedusius klijuoti pleistru ar lituoti nebepadėjo, nes mobilieji buvo gudriau sukonstruoti.
Kad mes nesijaustumėme labai nuskriausti, ryšio operatoriai pradėjo teikti psichologinę pagalbą pokalbio planų pavidalu. „Šis telefonas už 500 litų?!? Koks debilas jį pirks?“ staiga pasikeitė į „Litukas už telefoną ir keturi tūkstantėliai už pokalbius bei žinutes? Kur pasirašyti?“. Jei ne „litinukai“ mūsų šalis nebūtų aplenkusi viso pasaulio pagal abonentų vienai dūšiai kiekį. Net vogtų telefonų rinką nusodinome.
Viskas buvo gerai, kol nepasirodė išmanioji karta. Staiga šalia vieno lito telefonų mobiliojo ryšio operatorių salonuose atsirado tūkstantį ar du tūkstančius kartų brangesni. Pats mačiau, kaip du dėdės „HyperRimi“ „Omnitel“ salone švilpavo iš nuostabos, apžiūrinėdami ankstyvą išmaniąją „Nokia“. Pardavėjui pradėjus vardinti privalumus, jiedu pradėjo juoktis ir taip tebesijuokdami ir tebekumščiuodami vienas kitą išėjo į prekybos centro salę. Manau, alaus.
Bet šiandien tiedu dėdulės tikriausiai nebesijuokia. Telefonai už litą kaip ir nusibodo, išmaniuosius reklamuoja kas antras skydas mieste, o ir nuo vaikų norų saldainio „Nomeda“ dydžio investicija nebeatsipirksi. Na, Perkūnas nematė – bent kartą gyvenime galima nusipirkti ir išmanųjį. Bet vėl bėda – kokį? Bandymai surasti atsakymą internete naudos neduoda, nes vos paklausus patarimo forumuose ir tinklaraščių komentaruose prasideda siaubingos rietenos. Kelios įvairių firmų gerbėjų grupės taip susikimba įrodinėdamos savo godojamų gamintojų privalumus ir niekindamos priešininko, kad sudėjus visų „kritines“ pastabas, išeina, jog visi iki vieno išmanieji telefonai ne tai kad lito – cento nėra verti.
Todėl dabar pats laikas parašyti paprastą ir aiškią instrukciją, kaip pirkti naują telefoną. Tai paprasta kaip 1-2-3!
1. Jūs manote, kad telefonas yra skirtas pokalbiams. Sveikiname! Labai blaivus požiūris! Ėėė… Ką čia dar pridūrus?.. Jūsų įprastas „kiek jame polifoninių?“ kriterijus puikiausiai tinka ir šiandien, o mokėti daugiau kaip litą už telefono aparatą išties neverta. Jei jums būtinai reikalingas išmanusis, tuomet pasidairykite Gariūnuose balto obuolio ar žalio roboto pavidalo lipdukų su permatomu pagrindu. Jie turėtų padėti.
2. Jūs manote, kad prie ausies priglaustas telefonas atrodo archaiškai. Puikumėlis! Jūs einate koja į koją su progresu. Šiais laikais telefonai ne prie ausų, o delne, ir valdomi jie makaluojant pirštu po ekraną ar maigant jį. Tokį telefoną keblu pasirinkti tik iš pirmo žvilgsnio. Salone paprašykite, kad jums pademonstruotų įvairius modelius, o patys tuo metu stebėkite, kiek braukymo pirštu reikia operacijai atlikti. Jums reikalingas modelis, kuriame reikia daugiausiai braukymo ir maigymo, ypač jei kiekvieną tokį judesį lydi animacija (ir, pageidautina, garsas). Mokėsite brangiai, bet nereikės pirkti lipdukų.
3. Jūs manote, kad braukantys telefonus yra mados aukos. Aukščiausias danas! Jums pavyko atsikratyti žemiškųjų pagundų ir pasiekti mobiliųjų technologijų nirvaną! Dar geriau, kad jums telefono… išvis nereikės pirkti! Vietoje to užsiregistruokite keliose skirtingose programų kūrėjų grupėse. Ieškokite svetainėse teksto „mobile app developer“ ir spauskite mygtuką „register“. Kartais gali tekti sumokėti už paskyrą, bet užtat jūs gausite prieigą prie neveikiančių koncepcinių modelių, kurių niekas kitas neturės. Nesirinkite firmų, kurios prekiauja antrajame punkte paminėtais modeliais, nes bus sudėtinga jumyse atpažinti profesionalą. Prieš prisijungdami prie mažos, bet darnios bendraminčių komandos, pasiteiraukite, ar galima gauti telefoną dalimis – niekas taip neparodo išskirtinumo, kaip rankomis prieš kiekvieną skambutį surenkamas ragelis ir įdiegiama OS. Patikėkite, pasiteisinimas dėl praleisto skambučio „akumuliatorius išsikrovė“ yra ne lygis. Pasiteisinimas „aš tuo metu flešinau ROM“ yra lygis.
Taigi, kaip matyti iš instrukcijos, telefoną, netgi išmanųjį, išsirinkti labai paprasta. Nekreipkite dėmesio į patariančius pirkti konkretų modelį ar vardinančius specifikacijas. Šie patarimai dabartiniais technologijų spartos laikais netveria nė pusdienio. Čia išdėstyta instrukcija gi turėtų patikimai veikti bent jau iki šių metų galo…