Regis, kas čia tokio – sutriko ryšys, tačiau iš tiesų, negalėdami naudotis internetu, jaučiamės „be ryšio“. Svarbiausia – nepanikuoti ir neveikti karštligiškai, nes, paskubomis sutvarkius nežinia ką, galima viską tik sugadinti. Gedimų paieškos priklauso nuo to, kokiomis interneto paslaugomis naudojatės, tačiau nepulkite iš karto skambinti interneto paslaugos teikėjui – pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų kompiuteris ir šalia esanti ryšio įranga veikia gerai.
Bendrieji patarimai
Patikrinkite, ar gerai prijungti ryšio įrangos laidai, ar dega reikiami ryšio būklės indikatoriai – gana dažnai ryšys sutrinka vien dėl ištraukto laido. Jei ryšio įranga prijungta gerai, patikrinkite ryšio nuostatas. Tam atvėrę komandinį langą (Windows lange pasirinkite Start -> Run, programos sužadinimo lange parašykite command arba cmd) paeiliui įvykdykite šias komandas:
- ping 127.0.0.1
- ping localhost
- ping kompiuterio_IP_adresas
- ping tinklo_kelvedžio_IP_adresas
- ping DNS_vardų_tarnybinės_stoties_IP_adresas
- ping koks_nors_kito_Lietuvos_tinklo_IP_adresas
- ping 66.94.230.33
- ping www.yahoo.com
Komanda ping patikrina, ar yra ryšys su norimu kompiuteriu, pirmos trys komandos – ar veikia operacinės sistemos TCP/IP tinklo tvarkyklės, ketvirtoji – ar yra ryšys su interneto kelvedžiu, penktoji ir šeštoji – ar yra ryšys su išoriniais tinklais. Tiesa, keliems vartotojams dalijantis internetu, kelvedžio kompiuteris gali būti ir DNS tarnybinė stotis. Tokiu atveju pamėginkite susisiekti su tikrojo interneto paslaugų teikėjo DNS tarnybine stotimi ar kitu jo tinklo kompiuteriu (jei žinote jo IP adresą). Kompiuterio, kelvedžio ir DNS tarnybinės stoties IP adresus sužinosite įvedę komandą ipconfig /all.
Paskutinės dvi komandos patikrina, ar yra ryšys su užsienio tarnybinėmis stotimis (66.94.230.33 yra www.yahoo.com IP adresas).
Įvedant komandas iš eilės galima nustatyti, dėl ko sutriko ryšio sistemos darbas. Jei neveikia pirmosios dvi – neteisingai įdiegti TCP/IP protokolai arba sugadintos OS nuostatos.
Pasikeitus tinklo nuostatoms ar sutrikus ryšiui su IP adresus skiriančia tarnybine stotimi (DHCP), ipconfig programa kompiuterio IP adreso nepateiks, todėl trečia bei visos kitos komandos greičiausiai neveiks. Tinklo kelvedžio atsakas rodo, kad ryšys vietiniame tinkle veikia, o kompiuterio nuostatos greičiausiai yra teisingos. Dalijantis interneto ryšiu, gana dažnai kelvedis atsako, tačiau internetas neveikia. Pavykus susisiekti su interneto paslaugų teikėjo DNS tarnybine stotimi ir kokiu nors kito Lietuvos tinklo kompiuteriu (ameba.sc-uni.ktu.lt – 193.219.61.67, variag.5ci.lt – 212.122.64.13), galima teigti, kad užmegzti ryšį su interneto paslaugos teikėju pavyko ir ryšio nuostatos kompiuteryje yra teisingos. Jei kreipiantis IP adresu sulaukiama atsakymo, o vardiniu – ne, tokiu atveju neveikia (blogai nurodyta) DNS vardų tarnybinė stotis.
Prieš skambindami į pagalbos tarnybą prisiminkite, kokias programas diegėte ar šalinote. Kai kurios programos, turinčios šnipinėjimo modulių (iMesh), „prilimpa“ prie tinklo tvarkyklių. Netinkamai pašalinus tokį kenkėją, interneto ryšys neveikia. Todėl patikrinkite, ar jūsų kompiuteryje nėra virusų ir šnipinėjimo programų. Tiesa, stenkitės laiku atnaujinti apsaugos programas, antraip jos naujų kenkėjų gali neaptikti.
Jei interneto ryšys lyg ir veikia (sulaukiama ping komandos atsako), tačiau nepavyksta patekti į interneto svetaines, patikrinkite, ar hosts (kartais hosts.sam) rinkmenoje nėra pašalinių įrašų. Tai tarsi asmeninė DNS tarnyba, kuria naudojamasi prieš kreipiantis į interneto paslaugos teikėjo DNS tarnybinę stotį. Rinkmeną rasite c:\windows\(Windows 9x) arba c:\windows\system32\drivers\etc (Windows 2000/XP) kataloguose. Be komentarų, šioje rinkmenoje galėtų būti tik viena eilutė:
127.0.0.1 localhost
Kitas eilutes pašalinkite ar bent jau pakomentuokite iš pradžių parašę #. Jei kompiuteryje yra virusų ar kitokių kenkėjų, jie taip pat gali būti sutrikusio ryšio kaltininkai. Tiesa, Lietuvoje dar neteko girdėti, kad interneto paslaugų teikėjas nutrauktų ryšį kompiuteriui, užkrėstam virusais, tačiau užsienyje tai jau įprasta.
Gana dažnai interneto ryšys nutrūksta ir dėl įrangos sutrikimų, todėl nepatingėkite patyrinėti aparatinės įrangos sąrašo (Device Manager). Sąraše neveikiantys įrenginiai pažymimi šauktuku. Pažymėję įrenginį ir paspaudę mygtuką Properties, sužinosite sutrikimo priežastis. Tiesa, kartais įrenginys būna sugedęs, o operacinė sistema jį aptinka ir įdiegia be sutrikimų. To priežastis – praūžusios audros, nors kartais vieno tinklo įrenginio gedimas gali sukelti grandininę reakciją visame tinkle. Tad jei prieš dingstant interneto ryšiui žaibavo ar tinklo kaimynas pasiguodė sudeginęs tinklo plokštę, apžiūrėkite ryšio įrangą.
Jei tik galite, prijunkite kompiuterį prie kitos ryšio paslaugos, prie savosios – kitą kompiuterį ar pasinaudokite analogišku ryšio įrenginiu. Tokiu būdu gedimą rasite greičiau, nes pakeitę neveikiantį įrenginį veikiančiu iš karto žinosite, kas atsitiko. Įsitikinę, kad bėdų kelia ne jūsų kompiuteris, susisiekite su tinklo administratoriumi ar interneto paslaugų teikėju ir pasiklauskite, kodėl neveikia internetas.
Komutuojamojo ryšio problemos
Komutuojamojo ryšio paslaugos nenumatytos nuolatiniam darbui, tad jei paslaugos nereikia, vartotojas ryšį gali nutraukti. Šias ryšio paslaugas įdiegti paprasčiau, be to, jos yra pigesnės. Prie komutuojamųjų paslaugų galima priskirti visas interneto paslaugas, kurioms sužadinti reikia prisijungimo programos ir vartotojo vardo bei slaptažodžio. Taigi į šią kategoriją patenka „DialUp“, PPPoE DSL bei dauguma kabelinio interneto paslaugų.
Viena dažniausių nutrūkusio komutuojamojo ryšio priežasčių – įrangos darbo sutrikimai, nes neretai pigioms paslaugoms naudojama pigi įranga. Todėl sutrikus ryšiui pirmiausia pabandykite nutraukti ryšio seansą, o to nepavykus padaryti – išjungti modemą (jei modemas išorinis). Prieš pakartotinai jungdami kabelinius ar DSL modemus, palaukite keletą minučių – pauzės gali prireikti kitame laido gale esančiai įrangai.
DSL ir kabeliniuose modemuose paprastai būna įrengti indikatoriai, rodantys, ar pavyko susijungti su interneto paslaugos teikėjo ryšio įranga. Jei neįsižiebia ryšio linijos indikatoriai – bėdų kelia ryšio linija ir prisijungti prie interneto nepavyks. Jei visi laidai prijungti gerai (DSL modemas gali neveikti dėl telefono laido sujungimų oksidavimosi) – susisiekite su paslaugos teikėjo pagalbos tarnyba.
Įsitikinę, kad ryšio įranga veikia gerai, pabandykite pašalinti ir iš naujo įdiegti ryšio programą ir (arba) iš naujo nurodyti prisijungimo nuostatas. Kaip tai padaryti, rasite interneto paslaugos aprašyme. Jei naudojatės USB ryšio įranga, pašalinkite USB modemo įrenginį ir jį įdiekite iš naujo. Sukūrę naujas prisijungimo nuostatas patikrinkite, ar prie interneto bandoma jungtis tinkama sąsaja (jei kompiuteryje yra keletas ryšio sąsajų).
Dalis USB DSL modemų yra diegiami ar šalinami specialiomis programomis, darbą atliekančiomis tam tikra tvarka. Todėl neskubėkite jungti – pirmiausia paskaitykite diegimo vadovą. Neretai iš pradžių reikia įdiegti programas (taip pat ir tvarkykles), o tik paskui prijungti (įjungti) pašalintą DSL modemą. Priešingu atveju įrenginys bus neatpažintas ir ryšio nebus.
Na, o po stiklu su užrašu „sudaužyti avarijos atveju“ turėkite kompiuterius išmanančio draugo telefono numerį. Tačiau jei problemas galite išspręsti patys, į draugą verčiau nesikreipkite – juk ir jis gimė nieko nemokėdamas.