Karantino ribojimai vis dar griežti, tačiau net ir juos atšaukus, darbas biure vis dažniau bus derinamas su darbu iš namų, spėja personalo valdymo specialistai. Tad priešakyje laukia dar vieni vaizdo skambučių ir konferencijų metai, kuriems ruošiantis patariama atsinaujinti dažniausiai naudojamas nuotolinio darbo programas, pasirūpinti kokybiška įranga, o namuose susikurti erdvę darbui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Saugiam darbui – programėlių atnaujinimai
Pandemijos metu nuotoliniam bendravimui bene dažniausiai buvo naudojama programėlė „Zoom“, kuri per karantiną iš beveik niekam nežinomos tapo viena populiariausių pasaulyje. Tad ji, greičiausiai, jau yra ir daugelio Lietuvos gyventojų įrenginiuose, tačiau ją bei kitas programėles būtina periodiškai atnaujinti.
„Praėjusių metų pradžioje „Zoom“ susidūrė su duomenų saugumo ir vartotojų srauto valdymo iššūkiais, kuriuos išsprendė išleidusi programos atnaujinimus. Todėl siekdami kokybiškų pokalbių, naudokite naujausią „Zoom“ versiją – „Zoom 5.4.9“, o kartu atsinaujinkite ir kitas turimas platformas, pavyzdžiui, „Microsoft Teams“ ar „Google Hangouts“, kurios Lietuvoje taip pat plačiai naudojamos“, – pataria Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.
Norintiems didinti nuotolinio darbo produktyvumą, rekomenduojama pasirūpinti failų dalinimosi debesijoje programomis. Jos leis reikalingus dokumentus saugiai laikyti internete, kur juos visada patogu pasiekti ir realiu laiku redaguoti galės visi komandos nariai. Tas ypač praverčia nuotolinių skambučių metu, kai gyvai aptariamus dokumentų pataisymus galima atlikti „čia ir dabar“.
„Norint skubiai ir trumpai pasitarti su kolegomis, neproduktyvu organizuoti nuotolinį skambutį – klausimus galima užduoti žinute. Todėl efektyviam bendravimui tarp kolegų prasminga naudoti susirašinėjimui skirtas programas, pavyzdžiui, „Slack“. Pastaroji karantino metu smarkiai išpopuliarėjo, nes komandoms leido efektyviai komunikuoti trumpomis žinutėmis. Bet joje galima nuveikti ir daugiau – susikurti atskirus komandų pokalbių kambarius, dalintis failais, nuotraukomis ar smagiais paveikslėliais“, – pasakoja Š. Urbonas.
Pasirūpinkite įranga
Esant galimybei, rekomenduojama atsinaujinti ne tik kompiuteryje esančias programas, bet ir patį įrenginį. Siekiant aukščiausios įmanomos pokalbių kokybės, dėmesį verta atkreipti į tris kompiuterio aspektus – ekrano matmenis, galingumą ir sistemines ypatybes.
„Nuotolinis darbas ypatingas tuo, kad vienu metu dažnai turime atlikti kelias, daug kompiuterio resursų reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, klausyti pokalbyje dalyvaujančių kolegų ir tuo pat metu pasižymėti pokalbio mintis, o kartu vaizdo pokalbį įrašyti. Tad ypač svarbi tampa kompiuterio galia – rinkdamiesi kompiuterį, dėmesį atkreipkite į jo procesorių ir rinkitės ne senesnį nei „Intel Core i5“ arba „Intel Core i7“ kartos. Be to, įvertinkite vaizdo plokštės ir darbinės atminties galią – rinkitės ne mažiau nei 4 GB darbinės atminties turinčius įrenginius. Galiausiai, nepamirškite įvertinti belaidžių ryšių – „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ – bei USB jungčių galingumo ir spartos, kad užtikrintumėte nenutrūkstamus skambučius bei sklandų kompiuterio priedų darbą“, – sako Š. Urbonas.
Vienu metu atliekant daug užduočių, svarbus ir kompiuterio ekrano dydis – jame turi patogiai tilpti bent keli langai, pataria ekspertas. Galiausiai, ekspertas pataria įvertinti ir kompiuterio sisteminius funkcionalumus – ar jie padeda užtikrinti sklandų darbą.
Susikurkite erdvę darbui
Pandemijos metu kompanijų darbuotojai susidūrė ne tik su technologiniais iššūkiais, bet ir su prastėjančia emocine sveikata – namuose darbą ir laisvalaikį atskirti pasidarė ypač sunku, savijautą trikdė ir socialinio gyvenimo trūkumas. Tad norint šiemet nepristigti motyvacijos ir užtikrinti sklandų darbą namuose, verta pasirūpinti atskiros darbo erdvės sukūrimu, jei to dar nepadarėte.
Ekspertai rekomenduoja aiškiai atskirti darbo ir laisvalaikio zonas – tam nebūtina įsirengti darbo kambario, tačiau verta aiškiai nutarti, kad dirbsite, pavyzdžiui, prie valgomojo stalo, o ne ant svetainės sofos ar miegamojo lovoje. Tokiu būdu nuo darbų atsitraukti bus paprasčiau, o ir produktyvumo lygis ženkliai išaugs, nes smegenys konkrečią vietą pradės sieti su darbine veikla, o ne laisvalaikiu.
Taip pat patariama susikurti aiškų dienos planą – dirbti nustatytomis valandomis, o joms pasibaigus, atsitraukti nuo užduočių. Be to, skirti laiko pietų pertraukai ar trumpoms atsipalaidavimo pertraukėlėms – sveikatos ekspertai rekomenduoja nuo kėdės pakilti bent 10–15 minučių po kiekvienos darbo valandos.
Namuose atsiranda ir kitų „pagundų“ – atsitraukę nuo darbo norime greitai padžiauti skalbinius, iškrauti indus iš indaplovės ar skubiai perrūšiuoti rūbų spintą ir net nepastebime, kaip buities reikalai visiškai įtraukia ir atima daug laiko. Tokiais atvejais atminkite, kad darbo valandos skirtos darbui ir buitimi tuo metu neužsiimkite. Taip išlaikysite gerokai didesnį produktyvumą, darbus atliksite greičiau ir vėliau turėsite daugiau laiko kitoms užduotims.
Galiausiai, rekomenduojama skirti laiko kokybiškam miegui ir sportui. Tai dienos metu padės turėti daugiau energijos, paskatins aktyvią smegenų veiklą, kuri ir nulemia produktyvumą bei gerą emocinę savijautą.