Socialiniu tinklu „Facebook“ kiekvieną mėnesį aktyviai naudojasi 1,49 mlrd. žmonių. Žmonės šiame socialiniame tinkle „mirksta“ vidutiniškai vos ne po valandą kasdien („Comscore“ duomenimis, JAV piliečiai „Facebook“ praleidžia vidutiniškai 27 val. per mėnesį), rašo „Business Insider“.
Bet nuo didelio populiarumo ir galios neatsiejama ir didelė atsakomybė: „Facebook“ nusprendė, kad yra atsakingi už tam tikrus savo vartotojų saugumo ir privatumo internete aspektus.
„Dėl to, kad žmonės taip dažnai bendrauja per „Facebook“, labai daug laiko skiriame svarstydami, kaip galėtume padidinti internetinio saugumo raštingumą visame internete“, – sako „Facebook“ saugumo produktų vadybininkė Melissa Luu-Van. Todėl socialinio tinklo šeimininkai neseniai sukūrė vartotojams skirtą įrankį, pavadintą „Security Check-up“ ir ieško būdų paskatinti kuo didesnį kiekį žmonių pagalvoti apie savo saugumą.
Juolab, kad kai kuriose besivystančiose rinkose, kur aktyviai vykdomas „Facebook“ sumanytas nemokamo interneto projektas „Internet.org“, „Facebook“ tampa pirmuoju dalyku, su kuriuo vartotojai susipažįsta kibernetinėje erdvėje.
„Norime padėti žmonėms išvystyti „raumenų atmintį“ ir apie savo kibernetinį saugumą galvoti kiek kitaip. Gera saugumo praktika yra svarbi visoms paskyroms ir paslaugoms“, – sakė specialistė. M. Luu-Van tvirtina, kad „Facebook“ tarsi evangeliją skleidžia žinią, kad geras asmens saugumas internete yra proaktyvūs, o ne reaktyvūs veiksmai. Ir išskyrė penkis esminius principus, apie kuriuos turi pagalvoti kiekvienas internautas, atlikdamas bet kokią naujos interneto paslaugos registraciją.
1. Visuomet pasirinkite gerą slaptažodį
Šis patarimas, kaip sakoma, „ir ežiukui aiškus“: visi slaptažodžiai visoms paskyroms turi būti sunkiai atspėjami ir, pageidautina, unikalūs. Aišku ir ežiukui, bet ne statistiniam interneto vartotojui, kuris yra linkęs naudoti tą patį slaptažodį visoms savo paskyroms. Ir blogiausia tai, kad tas slaptažodis tikrai neretai patenka į šį kiekvienais metais atnaujinamą sąrašą. Nors įsiminti skirtingus slaptažodžius kiekvienai paskyrai gali pasirodyti sudėtinga ir ne kiekvienas nori tam skirti pastangų, tas pats slaptažodis kelioms skirtingoms paskyroms gali reikšti rimtus nemalonumus.
M. Luu-Van rekomenduoja susigalvoti santykinai ilgus slaptažodžius, kurie būtų akivaizdūs ir lengvai atspėjami – bet tik tą slaptažodį sugalvojusiam vartotojui. Slaptažodis „qwertyu“ – netinkamas pasirinkimas. Bet jeigu galvoje vėjas, o naujas slaptažodis neišvengiamai pamirštamas, verta pagalvoti apie skaitmeninį „slaptažodžių segtuvą“ (kelis pasiūlymus rasite šioje svetainėje).
2. Prisijungimo patvirtinimas ir dviejų žingsnių autentifikavimas – privalomi
„Savo paskyrą turėtumėte visais atvejais apsaugoti šiuo papildomu sluoksniu“, – sakė M. Luu-Van. Dviejų žingsnių autentifikavimas – tai toks vartotojo tapatybės patvirtinimas, kuris atliekamas ne tik įvedant savo nuolatinį slaptažodį, bet ir, tarkime, papildomą slaptažodį, kurį bandant prisijungti paslaugos teikėjas atsiunčia jums elektroniniu paštu ar trumpąja žinute. Štai kaip šį „saugumo sluoksnį“ įjungti „Facebook“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų bendrovių paslaugoms.
3. Atkreipkite dėmesį į tai, kokius „leidimus“ suteikiate programėlėms
Tikriausiai ne kartą matėte langą, kuris telefono ekrane atsiveria kaskart atsisiuntus naują programėlę. Jame prašoma suteikti prieigą prie įvairių telefone esančios informacijos tipų. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo prieigos prie, tarkime „Facebook“ paskyros (dažniausiai – kai „Facebook“ naudojamas kaip prisijungimo prie programėlės būdas). Į tokius dalykus būtina atkreipti dėmesį.
Visada būtina atkreipti dėmesį į tai, kokius leidimus suteikiate kiekvienai naujai programėlei, o kai nebenaudojamą programėlę ištrinate, derėtų pašalinti ir tai programėlei suteiktus leidimus, taip užtikrinant, kad nesidalinsite savo informacija su jūsų nebedominančiais paslaugų teikėjais. „Tikimės, kad žmonės kada nors labiau pripras prie reguliaraus patikrinimo, kokia informacija jie dalinasi su programėlėmis“, – sakė M. Luu-Van.
4. Nurodykite „patikimus kontaktus“ nenumatytiems atvejams
Jeigu bijote kada nors prarasti prieigą prie kokios nors svetainės dėl prarasto slaptažodžio, jokiu būdu nemėginkite to slaptažodžio užsirašinėti į popierėlį ir laikyti jo piniginėje – piniginė taip pat nesunkiai gali patikti į nebūtinai jums gero linkinčias rankas.
Kur kas patikimiau yra nurodyti „patikimą kontaktą“, per kurį paslaugos teikėjas galėtų padėtų jums prisijungti, pavyzdžiui, užmiršus slaptažodį. Dabar tokia funkcija diegiama daugumoje įvairių interneto paslaugų – registruojantis nurodykite savo elektroninio pašto adresą ir telefoną ir, prireikus atstatyti slaptažodį, jis bus atsiųstas į jūsų pašto dėžutę arba telefoną. Tai saugu – paslaugos teikėjas jūsų slaptažodžio nesužino ir jums jo ekrane nerodo: jums siunčiamas tik vienkartinis kodas jūsų nuolatinio slaptažodžio „perkrovimui“.
„Užmiršti slaptažodį kartkartėmis gali pasitaikyti bet kuriam iš mūsų. Todėl geriau numatyti tai iš anksto ir užsitikrinti, kad galėsite prisijungti prie savo paskyros net jeigu nutiks kas nors nenumatyto“, – sakė M. Luu-Van.
5. Palikite paveldėtojo kontaktą
Tai yra ganėtinai makabriškas M. Luu-Van patarimas, bet dėl to jo svarba nesumažėja: užsitikrinkite, kad jūsų mirties atveju būtų žinoma, kas perims jūsų skaitmenines paskyras „Pagalvoti apie tai yra super-svarbu, net jeigu kasdien apie tai ir nepagalvojate. Ar norite, kad kas nors galėtų jungtis prie jūsų paskyrų ir jomis naudotis už jus? Reikia atrasti būdą užsitikrinti, kad kas nors pasirūpintų jūsų reikalais jei jums nutiktų kas nors negero“, – rekomendavo M. Luu-Van. Informacijos apie tai, kaip nurodyti paveldėtojo kontaktus savo „Facebook“ paskyrai, rasite čia.
