Populiarėjant debesų paslaugoms, vis daugiau žmonių renkasi saugoti duomenis būtent ten. Keletas patarimų padėsiančių apsaugoti savo duomenis.
Gal girdėjote, o gal ir ne, tačiau visai nesenai vienas iš žurnalo „Wired“ redaktorių buvo akimirksniu perkeltas į dvidešimtojo amžiaus pradžią, mat prarado visus savo duomenis ir prisijungimus prie socialinių tinklų, el. pašto.
Žurnalo, populiarinančio technologijas ir mokslinius atradimus redaktorius Matas Honanas žaidė su savo dukra, kai netyčia pastebėjo, kad jo „iPhone“ pradėjo elgtis keistai. Tiesą sakant telefonas persikrovė ir paprašė iš naujo užregistruojamas. Galvodamas, kad tai klaida – jis nekreipė dėmesio ir bendravo su vaiku toliau.
Vėliau jis pastebėjo, kad ir jo „iPad“ bei asmeninis kompiuteris kažkodėl paprašė užregistruojamas ir sukonfigūruojamas iš naujo.
Pabandęs tą padaryti M. Honanas nustėro – visi jo duomenys ištrinti, o slaptažodžiai pakeisti. Jis negalėjo prisijungti prie savo el. pašto ir socialinių tinklų, o taip pat ir prie „iCloud“, „Google“ bei „Amazon“ debesų sistemų, kur laikė atsargines duomenų kopijas.
Pasirodo programišius ar jų grupė apsimetė pačių M. Honanu ir paskambinę į „Amazon“ pagalbą tiesiogine to žodžio prasme išverkė ir išprašė slaptažodžio. Gavę slaptažodį jie suprato, kad M. Honanas beveik visur naudojo tą patį, tad sėkmingai prisijungė ir prie el. pašto, socialinių tinklų bei debesų tarnybų. Saugumo sumetimais, kaip ir dauguma šiuolaikinių įrenginių, „Apple“ telefonai ir kompiuteriai gali būti ištrinti per atstumą, kad apsaugoti jūsų duomenis, jei jūsų įrenginys būtų pavogtas. Šiuo atveju tai suveikė visiškai priešingai – gavę komandą įrenginiai išsitrynė, palikdami teisėtą šeimininką be jam priklausančių fotografijų, dokumentų, muzikos, filmų ir kitų duomenų.
Teisybės dėlei turime parašyti, kad po daugybės pastangų ir sugaišto laiko, M. Honanui pavyko atstatyti duomenis. Bet juk jūs nenorėtumėte atsidurti jo vietoje?
Taigi, keletas patarimų.
Pirmasis – nenaudokite tokių pačių slaptažodžių visur. O naudojami slaptažodžiai turi būti sudėtingi. Žinoma, jei galite įsiminti kelis skirtingus AsafKLGbkd!@#!$#!$ tai jums labai pasisekė, tačiau viską galima padaryti ir gerokai paprasčiau.
Slaptažodis mama_kepa_blynus_vaikams bus tiek pat sunkiai atspėjamas ir nulaužiamas kaip ir anksčiau minėtas, o įsiminti jį gerokai lengviau. Sujunkite keletą paprastų žodžių į vieną visumą ir turėsite puikų slaptažodį.
Taip pat, registruodamiesi viename ar kitame tinklalapyje, nepateikite visiems žinomus ar lengvai randamus atsakymus į saugumo klausimus. Jei klausiama kokia Jūsų motinos mergautinės pavardė, atsakime saugiau bus įrašyti šuns vardą.
Antrasis patarimas – šifruokite. Visos modernios šiuolaikinės operacinės sistemos leidžia turimus failus šifruoti. Jei duomenis užšifruosite, nebebus baisu įrenginį pametus, mat jį radęs ar neteisėtai gavęs asmuo duomenų peržiūrėti nesugebės.
Įjungus šifravimą, galėsite išjungti nuotolinį duomenų ištrynimą. Beje, šifravimas šiais laikais tiek pažengęs, kad net JAV teisėsaugai nepavyko nulaužti kaltinamojo „iPhone“ telefono nesenai nuskambėjusioje istorijoje. Jei jūs ne studentas ir ne verslininkas, o kompiuterio iš namų niekur nesinešate, prisiminkite, kad dažniausiai duomenys iš kompiuterių pavogiami įsilaužiant fiziškai, t. y. kažkas išspirs duris ir pasiims jūsų PC. Tad ir namų vartotojai turi kompiuterius šifruoti.
Trečiasis itin svarbus dalykas – dvigubos autentifikacijos naudojimas jei tai įmanoma. Jūs ją naudojate prisijungdami prie internetinės bankininkystės. Tačiau tą patį galima padaryti ir su populiariausias tinklalapiais ar pašto sistemomis. Daugelis lietuvių naudojasi „Gmail“ pašto tarnyba. Nustatymuose lengvai rasite kaip įsijungti papildomą patikrinimą SMS žinute. Kiekvieną kartą kai jungsitės jums reikės įvesti ne tik slaptažodį bet ir skaičių kombinaciją gautą SMS žinute. Savo kompiuteryje žinoma galite nustatyti, kad to būtų reikalaujama tik kas 30 dienų.
Galop – kompiuteryje turėkite naujausią programinę įrangą, taip pat ir antivirusinę programą, jei naudojate „Windows“. Jei turite „OS X“ ar kokią nors „Linux“ distribuciją kiekvieną kartą kai sistema prašo įvesti administratoriaus slaptažodį pagalvokite ar tikrai atlikote veiksmą, kuriam to slaptažodžio reikia.
Neatidarinėkite iš nežinomų asmenų gautų failų, kad ir kaip viliojančiai jų pavadinimai beskambėtų. Reguliariai darykite duomenų atsargines kopijas. Ir nepamirškite, kad programišiai norintys jūsų kreditinės kortelės numerio ar privačių duomenų tūno ne kažkur Afrikoje, o visai greta jūsų. Ir kad tokios istorijos nutinka ne tik kvailiems amerikonams ar „Apple“ fanatikams, bet ir visiems kitiems, tik apie juos dažniausiai laikraščiai nerašo.
