Kompiuterių saugumo specialistai juokauja – vienišius tas, kuris net brukalų (angl. spam) negauna. Rasti tokių „vienišų“ internautų šiandien praktiškai neįmanoma, nes brukalai tapo visuotiniu vartotojų galvos skausmu, o apsauga nuo jų, nepasirinkus tinkamų priemonių, dažnai virsta kova su vėjo malūnais.
Saugumo sprendimų gamintojo „Kaspersky Lab.“ atstovybės Lietuvoje ekspertas Andrius Šaveiko vardina penkis klaidingus įsitikinimus apie apsaugą nuo brukalų.
1 mitas: slėpsite el. pašto adresą – būsite saugūs
Šiame mite yra dalis tiesos – kuo plačiau skelbiamas vartotojo el. pašto adresas, tuo didesnė tikimybė, kad jis greitai papuls į kenkėjų rankas. Tačiau į nepageidaujamų laiškų gavėjų sąrašus galite pakliūti net jeigu kruopščiai saugositės ir nesiregistruosite jokiose svetainėse – pakaks, kad virusas pateks į jūsų draugų ar kolegų, su kuriais susirašinėjate el. laiškais, kompiuterį. Mat patekęs į jį, dažniausiai virusas pavagia adresų knygutės duomenis ir naudoja juos brukalams platinti.
Tiesa, jeigu daug naršote po internetą ir daugelyje tinklalapių užsiregistruojate, pagalvokite, galbūt vertėtų susikurti atskirą nesusijusią el. pašto dėžutę, su kuria registruotumės įvairiuose portaluose. Taip sumažinsite savo el. pašto adreso viešumą.
2 mitas: el. pašto rūšiavimo taisyklės padeda išvengti brukalų
 Andrius Šaveiko, „Kaspersky lab.“ atstovybės Lietuvoje projektų vadovas © Asmeninio archyvo nuotr. |
|---|
Išvengti nepageidaujamo turinio laiškų susikuriant el. pašto rūšiavimo taisykles praktiškai neįmanoma. Jos gali būti pritaikomos filtruoti primityvius reklaminius laiškus (pvz. nuolat reklamos agentūrų siunčiamus laiškus), tačiau apsisaugoti nuo profesionalesnių brukalų vargu ar pavyks.
Nors galima programai liepti visus laiškus su žodžiais „enlarge“ ar „viagra“ automatiškai ištrinti, tačiau brukaliai labai dažnai naudoja šimtus kitų būdų, kaip parašyti tuos pačius žodžius, kad jie būtų vizualiai atpažįstami ir suprantami (pvz. V!agra). Be to, brukalų tekstas nuolat kinta, kad taisyklės būtų neefektyvios.
Galima pridurti, kad jau paplitę yra ir naujo tipo nepageidaujami laiškai, kuriuose tekstas yra paverstas grafiniu vaizdu, paveiksliukais, kad jo nenuskaitytų didžioji dalis filtravimo sistemų. Tačiau kai kurie anti-spam programų gamintojai turi galimybę grafinius paveikslėlius paversti tekstu (panašiai kaip tą daro teksto atpažinimo programos) ir atskirti bei užblokuoti kenkėjiškus laiškus.
3 mitas: el. paštą tinklalapyje reikia skelbti netaisyklingai
Gan dažnai Lietuvos ir kitų šalių tinklalapiuose rasime el. pašto adresų, kuriuose vietoje „@“ simbolio parašytas „[eta]“ junginys (pavyzdžiui, vardenis.pavardenis [eta] imone.lt). Tačiau labai dažnai jie tik vizualiai parašomi netaisyklingai, o aktyvi nuoroda veda į teisingą adresą (pvz.: mailto:vardenis.pavardenis@imone.lt). El. pašto adresus rankiojantys „robotai“ vertina ne vizualinę tinklapio dalį, o programinį kodą, tad jie adresą nuskaitys taisyklingai ir panaudos jį saviems tikslams.
Vieninteliai būdai sumažinti pavojų – publikuoti adresą grafiniu vaizdu arba netaisyklingai ir be aktyvios nuorodos. Tačiau tokiu atveju reikia turėti omenyje, kad galite pergudrauti ne tik brukalius, bet ir potencialius klientus.
4 mitas: apsisaugoti padeda nepageidaujamų siuntėjų sąrašas
Bene mažiausiai argumentuotas yra įsitikinimas, kad išvengti brukalų galima sudarius nepageidaujamų siuntėjų sąrašus. Derėtų žinoti, kad kenkėjai laiškus siunčia iš įvairių svetimų adresų, jie dažnai keičiami. Kenkėjai naudojasi svetimai kompiuteriais ir tinklais, kurie dažniausiai būna infekuoti. Tad bandymai sudaryti nepageidaujamų siuntėjų sąrašą pareikalaus daug darbo ir bus menkaverčiai.
5 mitas: anti-spam sistemos turi išspręsti problemą 100 proc.
Nereikėtų siekti ir tikėtis, jog anti-spam programa turėtų 100 proc. apsaugoti jus nuo brukalų. Priešingai, jeigu ilgą laiką negavote nei vieno nepageidaujamo laiško, nors anksčiau jų gaudavot šimtus, derėtų susirūpinti. Gali būti, kad jūsų anti-spam programa pernelyg agresyvi ir Jūs, kartu su brukalais, prarandate nemažai gerų laiškų. Todėl reikėtų orientuotis, kad apsaugos programa padės išvengti devyniasdešimt kelių procentų brukalų. Jeigu jų apimtys sumažėja nuo 100 iki 1 laiško per dieną, tai jau labai geras rezultatas.
 |
 |
