Pirkėjo gidas: vaizduoklis

Pirmą kartą dairantis vaizduoklio, sunku išsirinkti tinkamą ir patogų. Tad nuo ko pradėti? „Kompiuterija“ padės iššifruoti įvairias santrumpas ir suvokti, kokio vaizduoklio jums reikia.

Ekrano dydis (pvz., 19", widescreen) ir raiška (pvz., 1280x1024)

Coliais (1 colis = 2,54 cm) matuojama ekrano įstrižainė, tačiau ne plotis ar aukštis. Jei kalbama apie įprastą vaizduoklį, kurio kraštinių santykis – 4:3, ekrano dydis yra maždaug 37,5 cm x 30 cm.

Raiška rodo, kiek vaizdo elementų (taškų) telpa ekrane. Kuo jų daugiau, tuo maloniau dirbti. Pvz., vietoj pusės lapo Word programos lange matyti visas ar netgi du, platesnė užduočių juosta, galima atverti kelias programas ir rečiau tenka naudotis slinkties juostomis. Sparčiai populiarėjantys plačiaekraniai vaizduokliai patogūs dirbant keliomis programomis (tarkim, naršant internete, susirašinėjant ir žiūrint filmą – visi langai matomi), peržiūrint Excel lenteles. Tokios pat įstrižainės plačiaekraniai (widescreen) vaizduokliai yra platesni ir žemesni už įprastus, tad ir jų plotas gerokai mažesnis. Rekomenduojame rinktis tokį plačiaekranį vaizduoklį, kurio raiška vertikaliai siekia bent 1050 taškų (pvz., 1680x1050). Paprastai sakant, turėtumėte maždaug įprasto vaizduoklio (daugumos 17"– 19" vaizduoklių raiška yra 1280x1024 taškų) aukščio, tačiau 400 taškų platesnį ekraną. 400 taškų plotyje patogiai telpa įrankinės. 1440x900 taškų ploto gali būti per mažai patogiam darbui.

Vienodos raiškos, tačiau skirtingo dydžio ekranai skiriasi vaizdo elementų dydžiu. Juose galima matyti tiek pat programų langų, tačiau mažame vaizduoklyje sunkiau įžiūrimos atskiros detalės. Dideliame ekrane (pvz., 20"–23") lengviau viską matyti, nereikia įtemptai žiūrėti, o ir patį vaizduoklį galima statyti toliau. Taigi reikėtų galvoti ne tik apie kuo didesnės raiškos ekraną, tačiau ir apie fizinį ekrano dydį (įstrižainę).

Ekrano raiška (vaizdo taškų skaičius) kartais žymima santrumpomis:

Šviesis (brightness) ir kontrastingumas (contrast ratio)

Kontrastingumas rodo, ar vaizduoklis gerai perteikia spalvas ir atspalvius. Pvz., tą pačią nuotrauką žiūrėdami 400:1 ir 1500:1 kontrastingumo ekranuose, pastarajame spalvas skirsite gerokai aiškiau, o prastesniame keli atspalviai atrodys kaip vienas.

Jei dirbate tik paprastus darbus (renkate tekstus, naršote internete), kontrastingumas nėra svarbus. Dizaineriams, maketuotojams ir kitiems profesionalams, kuriems svarbu matyti tikslias spalvas, būtinas kuo didesnis kontrastingumas.

Šviesumas (žymimas cd/m²) dabar nėra svarbiausias veiksnys. Beveik visi ne patys pigiausi modeliai pasižymi pakankamu ekrano šviesumu (250-350 cd/m²).

Atsako trukmė

Kuo mažesnė atsako trukmė, tuo geriau rodomi greitai besikeičiantys vaizdai (filmai, žaidimai), nematyti vaiduokliškų šešėlių. Tačiau šiuolaikiniai vaizduokliai yra spartūs, tad beveik nėra pastebimo skirtumo tarp 2–12 ms modelių.

Atsako trukmė matuojama įvairiai. Taško spalvos pokytis nuo juodos iki baltos ir paskui vėl iki juodos (rise and fall) – patikimas matavimo būdas, tuo tarpu vadinamoji gray-to-gray trukmė nėra standartizuota ir ja pasikliauti nevertėtų.

Matymo kampas

Didelis matymo kampas reiškia, kad į ekraną žiūrint iš šono ar viršaus (apačios) vaizdo kokybė keisis nedaug. Jei ši vertė maža, kiek pasislinkus nuo ekrano centro, spalvos išblanksta, vaizdas tampa nekontrastingas. Kartais net ekrano centre ir kraštuose rodoma tokia pati spalva atrodo kitaip (taip gali būti ir blogai parinkus vaizduoklio nuostatas). Gamintojai įvairiai nustato matymo kampą, tad galutinai apsispręsti reikėtų tik realiai apžiūrėjus veikiantį vaizduoklį.

Jei dėl privatumo reikalavimų jums reikia mažesnio matymo kampo (pvz., kad darbe aplinkiniai nematytų, ką veikiate sėdėdami prie kompiuterio), pasidomėkite specialiais filtrais (privacy filters). Juos uždėjus, vaizdas ekrane gerai matomas tik priešais jį sėdinčiam žmogui.

Kai reikia daugiau erdvės

Kompiuterių mėgėjai neretai svajoja apie itin didelius ekranus, kurie yra ir dar ilgai bus brangūs. Paprasčiausia išeitis – greta sustatyti du ar net tris vaizduoklius ir padaryti taip, kad juose matytųsi tas pats darbastalis (desktop). Šiuolaikinės vaizdo plokštės (net integruoti vaizdo posistemiai) vaizdą geba pateikti keliuose vaizduokliuose. Tiesiog vieną vaizduoklį prijungiame DVI, o kitą – analogine VGA jungtimi (kartais būna įrengtos dvi DVI jungtys).

„PC World“ vaizdo klipas apie tai, kaip prijungti du vaizduoklius.

Net jeigu kompiuteris nenaujas ir vienintelė VGA jungtis jau užimta, paprastos išorinės vaizdo plokštės leis mėgautis dukart didesniu ekranu. Į USB 2.0 jungtį jungiame vaizdo plokštę, o prie jos – antrą vaizduoklį.

Matinė ar blizgi danga?

Vaizduoklių ekranai dengiami matine (anti-glare) arba blizgia (anti-reflecting) danga. Pirmuoju atveju nuo ekrano atsispindėjusi šviesa (saulės, kambario šviestuvų) išsklaidoma įvairiomis kryptimis, todėl ir ekrano spinduliuojamos spalvos yra blankesnės ir „išskydusios“. Blizgi danga gerokai sumažina atspindžius, tačiau šviesos neišsklaido. Ji netrukdo sklisti šviesai iš ekrano ir neiškraipo vaizdo.

Apskritai blizgūs ekranai turi daugiau privalumų (didesnis matymo kampas, neiškraipomos spalvos), tačiau jais geriau naudotis ne itin ryškiai apšviestoje namų aplinkoje, kur tradiciškai nėra daug šviesos šaltinių. Biure ir lauke patogesni matiniai vaizduokliai: jų vaizdo kokybė prastesnė, tačiau mažai atspindžių. Kartais ant vaizduoklių ekranų dedamas stiklas, kuris geriau saugo ekraną nuo mechaninių pažeidimų.

Vis dėlto apsispręsti turi pats pirkėjas. Būtina užsukti į kompiuterių įrangos parduotuvę ir vaizdą įvertinti savo akimis.

Vaizduoklio reguliavimas

Teigiama, kad optimali vaizduoklio padėtis – kai viršutinis ekrano kraštas yra maždaug akių lygyje. Reguliuoti ekrano padėtį lengviau nei keisti stalo aukštį, tad ieškokite įrenginių, kuriuose tokia galimybė numatyta. Geriausiu atveju galima keisti aukštį (height adjustment), palenkti (tilt), pasukti į šonus (swivel) ir paversti vertikaliai (pivot). Turbūt rečiausiai pasigendama pastarųjų dviejų savybių: vaizduoklius ir taip galima pasukti su visu stovu, o vertikaliai paverstu ekranu naudojasi vos vienas kitas. Dauguma programų pritaikytos įprastiems ekranams.

Maitinimo šaltinis

Pačiame vaizduoklyje įrengtas maitinimo šaltinis (internal power supply) – tinkamiausias pasirinkimas, nes į šakutės lizdą jungiamas tik el. kištukas, o ne didelis transformatorius. Be to, tokį vaizduoklį kur kas paprasčiau prijungti prie nepertraukiamo energijos tiekimo (UPS) įrenginių: pakanka įsigyti tam pritaikytą laidą.

Jungtys

Beveik visuose naujuose vaizduokliuose būna įrengta skaitmeninė DVI jungtis, tad išsirinkti nesunku. Tiesa, visus LCD vaizduoklius galima jungti analogine VGA jungtimi (net jei jie turi DVI jungtį), tačiau tada vaizdas ekrane gali būti netikslus.

Be pagrindinių jungčių, būtinų vaizdui perduoti, vaizduokliuose gali būti USB, ausinių ir mikrofono jungtys ar flash kortelių skaitytuvas. Tai nėra didelis privalumas, nebent kompiuteris stovi sunkiai prieinamoje vietoje (pvz., po stalu) ir dažnai jungiate USB atmintines ar kitus įrenginius.

Integruoti garsintuvai

Vaizduoklis su garsintuvais puikiai tiks tam tikrose darbo vietose, tačiau gero garso nesitikėkite. Paprastiems vartotojams patartina rinktis atskiras garso sistemas su žemųjų dažnių garsintuvais. Integruoti garsintuvai praverčia biuruose, įstaigose, nes jiems nereikia vietos ant darbo stalo.

Galimybė kabinti ant sienos

Vaizduokliai kartais tvirtinami prie sienos ar baldų sienelių. Jei ketinate tai daryti, ieškokite įrenginio, kuriame numatytos VESA standarto tvirtinimo vietos.