Šiemet Kalėdas daugelis šventė su draugais bei artimaisiais susitikdami tik nuotoliniu būdu – per išmaniųjų įrenginių ekranus. Dėl šios priežasties telefonai, planšetės, nešiojami kompiuteriai neretai visam vakarui įsikuria ant vaišių stalų, o tai kelia riziką, kad šventės jiems gali būti paskutinės, numetus įrenginius nuo stalo ar apliejus gėrimais.
Pasak draudimo bendrovės BTA turto draudimo specialistės Vasarės Širmelytės, išmanieji įrenginiai, ir ypač telefonai, yra tie prietaisai, kurie nuolat patiria daug „traumų“.
„Žmonės pripratę telefonus laikyti prie savęs, nepaleisti iš rankų net užsiimdami kitokia veikla, tad šie įrenginiai itin dažnai nukenčia. Kasmet fiksuojame po kelis šimtus pranešimų apie sugadintus ar sudaužytus išmaniuosius telefonus, pasitaiko ir planšečių, nešiojamų kompiuterių sugadinimo atvejų.
Šiemet per žiemos šventes gyventojai išmaniuosius telefonus naudoja vaizdo transliacijoms su artimaisiais, tačiau tai irgi kelia riziką, ypač jei telefonai laikomi ant stalų šalia maisto ir gėrimų arba padedami nestabiliai, naudojami be specialių laikiklių. Dažniausiai įrenginiai ir nukenčia dėl žmogiškų priežasčių – neatsargaus elgesio ar netinkamo jų naudojimo“, – sako V. Širmelytė.
Ant vakarienės stalo – ne vieta
Lietuvos gyventojų išmanieji įrenginiai dažniausiai nukenčia iškritę iš rankų, įmesti į vandenį ar apipilti juo bei kitokiais gėrimais.
„Švenčių metu rizika sugadinti telefoną itin padidėja, jei jis pasitelkiamas nuotolinėms vaizdo transliacijoms ir visą vakarą būna padėtas ant stalo. Skysčiai, maisto gabaliukai, kepinių trupiniai gali padaryti didelę arba net nepataisomą žalą išmaniajam įrenginiui, sutrikdyti jo veikimą ar jį sugadinti. Todėl geriausia būtų įrenginius įkurdinti ne tarp patiekalų, o atokiau, galbūt ant kito netoliese esančio paviršiaus – spintos, lentynos, komodos“, – tikina V. Širmelytė.
Jos teigimu, kitas svarbus dalykas – kaip išmanusis telefonas yra padedamas jo naudojimo metu. V. Širmelytė sako, kad išmaniuosius telefonus saugiausia naudoti kartu su specialiais laikikliais, suteikiančiais stabilumo ir garantuojančiais, kad įrenginys nenukris. Ypač tais atvejais, kai ieškant vietos išgauti idealiam vaizdo kampui įrenginiai ne tiesiog padedami ant stalo, o „paaukštinami“ knygomis, dėžėmis, atremiami į vazas, žvakides ir kitus po ranka pasitaikančius daiktus.
Išmaniajam įrenginiui nukritus žala paprastai jau būna aiški iš karto – skilęs ar dužęs ekranas, korpusas, nebeveikiantis įrenginys. Kai ant jų patenka vandens ar maisto, žala gali būti labai skirtinga ir vienas atvejais greitai pašalinama, o kitais neapsieinama ir be remonto.
Svarbiausia nedelsiant išjungti
Jei ant išmaniojo įrenginio pribyra sausų trupinių, paprastai pakanka juos nusiurbti su dulkių siurbliu arba išpūsti panaudojus šaltą plaukų džiovintuvo oro srovę. Didžiausias išmaniųjų įrenginių priešas – skysčiai.
Kai aplietas telefonas, pirmas žingsnis yra jį išjungti, po to nusausinti popierine servetėle, rankšluosčiu ar tualetiniu popieriumi. Nerekomenduojama džiovinti įrenginio plaukų džiovintuvu ar ant radiatoriaus, neišdžiūvusio telefono negalima bandyti įjungti – jis turi būti paliktas džiūti bent kelias dienas.
Kava, vandeniu, ar kitais skysčiais stipriai aplaisčius nešiojamą kompiuterį jį taip pat reikia iš karto išjungti įjungimo/išjungimo mygtuku, tada atjungti nuo jo papildomus įrenginius: USB atmintines, pelę, įkrovėją, išimti bateriją.
Net ir „atgaivinti“ išmanieji įrenginiai gali ir vėl bet kada nustoti veikti, tad juos būtina parodyti specialistams – jų viduje gali likti išdžiūvusių nuosėdų, kurios ilgainiui sukels dar rimtesnius gedimus.
„Išmanieji įrenginiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, dar svarbesnė tapusi karantino metu. Kuo įvairesnėse situacijose juos naudojame, tuo labiau turime saugoti ir elgtis itin atsargiai. Juk sugedęs telefonas ar kompiuteris ne tik sukels finansinių nuostolių, bet ir sugadins pandemijos šiemet ir taip kiek pritemdytą šventinę nuotaiką“, – tikina V. Širmelytė.
