Ar žmonės, neaugę kartu su internetu ir šiuolaikinėmis technologijomis, turi pakankamai žinių, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių ir sukčių apgavysčių?
Įprasta manyti, kad vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami ir gali lengviau pakliūti į sukčių pinkles, lyginant su jų vaikais ir anūkais. Remiantis Jungtinių Valstijų Senato duomenimis, Amerikoje kasmet iš vyresnio amžiaus žmonių apgaulės būdu išviliojama net 3 milijardai JAV dolerių. Tarp šių apgaulių neretai pasitaiko internetu plintančios grėsmės, apgaulės ir kiti išnaudojimo būdai.
Asociatyvi nuotr.
Dažniausiai tokio tipo statistiniai duomenys atskleidžia tik nedidelę dalį realios situacijos, kadangi nukentėję asmenys nenori ir netgi gėdinasi pripažinti, kad pakliuvo į sukčių pinkles, nenori atskleisti įvykusios nelaimės. Vyresnės kartos asmenys, neaugę su šiuolaikinėmis technologijomis, dažniausiai neturi pakankamai kibernetinio saugumo žinių, kadangi šiems niekuomet neteko jų mokytis.
ESET kibernetinio saugumo specialistai paskelbė penkis patarimus, kurie turėtų padėti senjorams tapti saugesniems, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis:
Būkite skeptiški
Niekuomet nemanykite, kad nepažįstamasis, kurį sutikote internetinėje erdvėje, yra patikimas žmogus. Elgsitės teisingai, jei kiekvieną iš nežinomo adresato gautą žinutę traktuosite kaip potencialią grėsmę ar bandymą apgauti. Šių dienų kibernetiniai sukčiai taip pat rado būdą, kaip imituoti net ir žinomų kontaktų gaunamus laiškus. Atidžiai reaguokite į net ir iš pažįstamų žmonių gaunamus el. laiškus, socialinės medijos ir mobiliųjų programėlių žinutes.
Atkreipkite dėmesį į neįprastai atrodančias žinutes, kuriose gaunate tam siuntėjui nebūdingus prašymus arba prisegtus dokumentus. Tai gali būti kenkėjiški virusai, bandantys perimti jūsų artimųjų paskyras ir užkrėsti įrenginius kenksmingais virusais. Patariama neatidarinėti tokių pranešimų, į juos neatsakyti ir įtartinas žinutes bei laiškus tiesiog ištrinti ar perkelti į šiukšlių dėžę.
Neperveskite pinigų nepažįstamiems!
„Fišingo“ (angl. Phishing) atakos yra vienas įtaigiausių būdų internetu išgauti aukos duomenis, o neretai ir pinigus. Dažniausiai šį ataka vyksta per gaunamus elektroninius laiškus ar socialinių medijų žinutes, kuriose sukčiai apsimeta įmonėmis ar prekių ženklais, tokiais kaip Facebook ar kiti žinomi portalai. Jeigu šiuose laiškuose svetainės adresas atrodo įtartinas, o naršyklėje URL atpažįstamas kaip nepatikimas – turėtumėte sunerimti. Internetiniai nusikaltėliai gali imituoti žinomų svetainių adresus, naudojant itin panašius pavadinimus.
Suklastotos svetainės bando gauti jautrią informaciją, tokią kaip vartotojo vardai, slaptažodžiai ar el. bankininkystės prisijungimo duomenys. Niekuomet nespauskite ant įtartinų nuorodų ir nesisiųskite prie laiškų prisegtų dokumentų, jeigu laiškas atrodo nepatikimas arba yra gautas iš nežinomo siuntėjo. Toks sukčiavimas apsimetant yra skirtas išvilioti budrumą praradusių žmonių duomenis. Neperveskite pinigų nepažįstamiems – melagingi prašymai pervesti pinigus yra vienas dažniausiai pasitaikančių apgaulės būdų.
Pasakykite „Ne!“ nemokamiems pasiūlymams
„Nemokamas sūris – tik pelėkautuose“ – byloja liaudies išmintis. Tokia taisykle reikėtų vadovautis ir gavus pasiūlymą pasinaudoti per daug gerai atrodančia akcija, kuponu ar kitokiu pasiūlymu. Internetiniai sukčiai dažniausiai yra linkę siųsti elektroninius laiškus, pranešančius apieJūsų laimėtą itin patrauklų prizą. Neretai tokie laiškai yra siunčiami iš konkursų, kuriuose jūs netgi nedalyvaujate, o laiške prašoma nurodyti tokius asmeninius duomenis, kaip vartotojo vardas, slaptažodis, asmens kodas ar el. bankininkystės prisijungimo duomenys. Tokio tipo laiškai gali būti atpažinti iš labai įtaigaus teksto turinio, skatinančio pasiūlymu pasinaudoti čia ir dabar bei nedelsiant paspausti laiške esančią nuorodą, užpildyti asmeninius duomenis ar netgi sumokėti nedidelę pinigų sumą. Dažniausiai jokia patikima loterija iš jūsų nereikalaus jautrių asmeninių duomenų bei neprašys atlikti mokėjimų.
Padėkite telefono ragelį
Vienas iš naujesnių apgaulės būdų yra įmonės pagalbos centro specialistų imitavimas. Tokiu atveju sulaukiama netikėto skambučio iš pagalbos centro atstovo, kuris teigia, kad Jūsų kompiuteris buvo pažeistas duomenis šifruojančio kompiuterinio viruso, o norint atgauti prarastus duomenis būtina suteikti nuotolinį prisijungimą prie Jūsų kompiuterio. Tokių apgavysčių metu iš Jūsų gali būti pareikalauta atsiskaityti už tariamai suteiktas paslaugas, arba prašoma kompiuterio lange atidaryti jautrius duomenis atskleidžiančias svetaines arba el. bankininkystės ir el. pašto paskyras. Tokie sukčiavimo atvejai dar vadinami socialinės inžinerijos principu paremtomis apgaulėmis ir yra itin pažengę, dažniausiai nukreipiami į vyresnio amžiaus išmaniųjų technologijų naudotojus. Gavus tokio tipo skambutį rekomenduojame tiesiog padėti telefono ragelį, o susidūrus su kompiuterio gedimais kreiptis į saugumo specialistus.
Anūkų patarimai – vertingi?
Paskutinis patarimas yra skirtas jaunesniajai kartai. Neretai atviras dialogas su vyresnio amžiaus šeimos nariais bei gerosios patirties pasidalijimas gali užkirsti kelią nelaimėms ateityje. Tačiau naujausi „Better Business Bureau“ tyrimo metu gauti duomenys taip pat atskleidžia, kad tūkstantmečio kartos (angl. millenials) atstovai vis dažniau tampa programišių atakų aukomis. Tiek senjorai, tiek tūkstantmečio kartos jaunimas neretai yra linkę per daug pasitikėti savo turimomis žiniomis ir naršant internete pamiršta imtis atsargumo priemonių. ESET saugumo specialistai pataria nuolat atnaujinti kibernetinio saugumo žinias ir domėtis IT naujienomis.
