Autorius neneša jokios atsakomybės už galimus procesoriaus gedimus, darbo ar kitus sistemos sutrikimus, kurie gali atsirasti dėl procesoriaus "turbinimo".
80286 forsavimas
Efektyviausias būdas padidinti "senukų" su Intel 80286 procesoriais našumą yra taktinio dažnio didinimas. Dažniausiai šią procedurą atlikti būna labai lengva - tereikia vieną iš dviejų ant pagrindinės plokštės esančių kvarcinių rezonatorių(vienas iš jų sujungtas su taimeriu, o kitas skirtas procesoriaus taktinio dažnio nustatymui)pakeisti galingesniu modeliu. Pavyzdžiui turime kompiuterį su 12Mhz dažniu dirbančiu procesoriumi, o procesoriaus dažnį nustatantis rezonatorius dirba 25 arba 50Mhz dažniu. Jį pakeitę 30 arba 66Mhz dažniu dirbančiu analogu priversime procesorių dirbti jau 16Mhz taktiniu dažniu. Ir beveik jokios perkaitimo rizikos :)
80386 forsavimas
Intel 80386 procesorių ypatybė - pagindinėje plokštėje retai būna galimybė juos pakeisti. Tačiau jie buvo leidžiami 25, 33 ir 40Mhz. Pagrindinių plokščių gamintojai nesivargino kurdami skirtingas plokštes kiekvienam procesoriaus modeliui, tad dažnai sutinkama situacija, kad, pavyzdžiui, 25Mhz taktinio dažnio procesorius būna motininėje plokštejė galinčioje dirbti net ir 40Mhz sparta. Šiuo atveju sprendimas paprastas - tiesiog reikia padidinti pagrindinės plokštės darbinį dažnį, ką ypač lengva atlikti jei ši galimybė numatyta BIOS Setup. Jei šios galimybės neradote, tai galite atlikti su ant pragrindinės plokštės esančių perjungėjų pagalba (jumpers). Retesniais atvejais gali tekti perjungti ir dažnio daugiklius arba, kaip Intel 80286 procesoriui, pakeičiant kvarcinį rezonatorių. Pagrindinės plokštės su 80386 procesoriais paprastai nenumato galimybės pakeisti įtampą.
Intel 80486 ir analogiškų kitų gamintojų procesorių forsavimas
Intel 80486 ir analogiški tuo pat metu pasirodę kitų kompanijų (Cyrix, AMD ir kt.) gaminiai buvo pirmieji forsavimo atžvilgiu universalūs procesoriai. Jie dirbo 25, 33, 40 ir 50Mhz dažniu su 2x-4x daugikliais. Deja, apstarųjų padėties paprastai nebuvo galima keisti. Minėtieji procesoriai buvo gaminami dviejų modifikacijų - SX ir kiek galingesni DX. Beje, kartais senesnės konstrukcijos(Slim, Ultra Slim ir Booksize korpusų tipai) kompiuteriuose, kaip ir 80286 ar 80386, buvo nenumatyta galimybė procesorių pakeisti kitu ar netiesiogiai keisti jo darbo parametrus.
Daugumoje 80486 kartos procesoriams skirtų pagrindinių plokščių buvo Socket(nepainiokite su Socket 7) lizdai(slots). Tai leido jų gamintojams gaminti gerokai universalesnius modelius. Norint priversti savo 80486 dirbti forsuotu režimu, labai svarbu, kad sistemos BIOS teisingai atpažintų pagrindinę plokštę - tai gerokai sumažina rizika sugadinti procesorių, tad nenumeskite kompiuterio dokumentacijos į šalį. Būtent joje jums ir teks ieškoti galimų dažnio ir daugiklių, bei įtampos nustatymo instrukcijų. Tolias viskas paprasta - tiesiog didinkite pagrindinės magistralės dažnį ir stebėkite sistemos stabilumą. Ypač gerai forsuotu režimu dirba AMD pagamintas Am486DX4/133 procesorius, kurį, padidinę magistralės dažnį iki 40Mhz, galime priversti dirbti 40Mhz x 4(daugiklio reikšmė)=160Mhz dažniu. Negana to, toks procesorius kai kurias operacijas gali atlikti net greičiau nei Intel Pentium-100. Dėl įtampos galite nesirūpinti - tiesiog nustatykite ją tokią, kokiai skirtas procesorius.
AMD- K5 forsavimas
Po AMD išleistų 80486 kartos procesorių Am486DX daug kas pranašavo, kad kita gaminių karta forsavimui tiks dar labiau. Deja, pirmieji K5 procesoriai PR75, PR90 ir PR100(PR - Pentium rating) forsuotais režimais dirbo jau ne taip gerai. To priežastis - didelis neatsparumas karščiui, kurio, beje, pasižymėjo ir lyg šiol garsėja Cyrix procesoriai, taigi forsuoti AMD-K5 nerekomenduojame, nors ir yra gana didelė tikimybė, kad tai pavyks, ypač jei pasirūpinsite tinkamu vėsinimu. Forsuoti geriau tinka PR120 ir P133 procesoriai, tačiau ir šiuo atveju didžiausią dėmesį reikėtų skirti vėsinimui.
Cyrix 6x86/6x86MX forsavimas
Turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad forsuoti Cyrix procesorius griežtai nerekomenduojame. Tiesiog nedarykite to. Net ir standartiniu režimu dirbantys Cyrix procesoriai labai apkrauna pagrindinės plokštės schemas, o dirbdami forsuotu režimu gali ne tik sudegti patys, bet ir jas sugadinti.
Jei mėgstate vaikščioti skustuvo ašmenimis ir savo Cyrix procesorių visgi mėginsite forsuoti, žinokite, jog tam geriau tinka naujausias M2 procesorius, tačiau šiuo atveju "geriau" reiškia "pakenčiamai". Negana to, Cyrix procesoriams galite naudoti tik x2 ir x3 daugiklius, tačiau jei jūsų procesorius ne M2 arba neturite galingos vėsinimo įrangos, naudokite tik x2 daugiklį. Nebandykite padidinti daugiklio reikšmės į x3 mažindami magistralės dažnį(pvz. re?imas 3 x 50 Mhz) - tai duos tik bendro sistemos galingumo smukimą. Forsuotus režimus keiskite minimaliais žingsniais. Beje, nebandykite PR166 procesoriaus priversti veikti kaip PR200 - tai per didelis šuolis.
Intel PentiumPro forsavimas
Priešingai paplitusiai nuomonei, Intel PentiumPro procesoriai forsavimui tinka taip pat gerai, kaip ir Pentium/Pentium MMX. Kaip ir forsuojant pastaruosius, didžiausią efektą duoda pagrindinės magistralės dažnio didinimas. PentiumPro skirti dirbti 50 ir 60 Mhz magistralėse, tad padidinę jų dažnį iki, pavyzdžiui, 66 Mhz gausime ne tik didesnį vidinį procesoriaus dažnį, bet ir didesnę kitų sistemos dalių(RAM ir t.t.) darbą. Didžiausią naudą duoda PentiumPro-180 forsavimas iki 233 Mhz ir PentiumPro-200 forsavimas iki 266 Mhz. Tiesa, šiais atvejais, kaip ir forsuojant Pentium MMX, teks padidinti įtampą (ir gerinti vėsinimą).
Forsuojant PentiumPro procesorius, reiktų atkreipti dėmesį į jų kainą, kuri gerokai didesnė nei Pentium/Pentium MMX(bet vistiek juokinga :), tad stenkitės magistralės dažnį didinti minimaliais žingsniais, o ne peršokimais nuo 50, prie 75 Mhz. Neužmirškite ir pagrindinių forsavimo taisyklių.
Intel Pentium/Pentium MMX forsavimas
Intel Pentium procesoriai forsuotu režimu dirba tiesiog puikiai, tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus procesoriaus. Pentium MMX ypatybė - darbas su 2,8V įtampa. Tiek Pentium, tiek Pentium MMX forsavimo galimybės labai vairios - iš Pentium MMX-200 galima išspausti ir 208/83, ir 250/83 Mhz. Pastaruoju atveju norint užtikrinti sistemos stabilumą gali tekti pakelti įtampą iki 2,9V. Tai padidins riziką, tačiau problemų kilti visgi neturėtų.
Prieš pradedant Pentium/Pentium MMX forsavimą būtina atsiminti, kad:
- Visuomet pirmiausiai bandykite didinti pagrindinės magistralės dažnį;
- Nedidinkite daugiklių reikšmių pagrindinės magistalės dažnio sąskaita;
- Norint užtikrinti stabilesnį sistemos darbą, galima padidinti įtampą 0,1- 0,2V, tačiau neužmirškite papildomo vėsinimo;
- Atsiminkite, kad forsavimas - rizikingas žingsnis;
- Jei procesoriui forsuotame režime teks dirbti su 83 Mhz magistralę, įsitikinkite, kad jūsų operatyvioji atmintinė yra SDRAM ar kito naujo tipo.
Forsavimui geriausiai tinka:
- Pentium-75. Bandykite 1,5 x 60 Mhz = 90Mhz. Priversti dirbti kaip 1,5 x 66 Mhz = 100 Mhz pavyksta rečiau.
- Pentium-133 puikiai dirba kaip 2 x 75 Mhz = 150 Mhz ir 2 x 83 Mhz= 166 Mhz.
- Pentium-150, praktiškai tai pigesnis Pentium-166 variantas, tad galite drąsiai didinti dažnį iki 2,5 x 66 Mhz =166 Mhz. Visgi labai tikėtina, kad 2 x 75 Mhz = 150 Mhz režimu procesoriaus našumas bus gerokai didesnis.
- Pentium-166 ir Pentium-166 MMX puikiai dirba kaip 2,5 x 75 Mhz = 187,5 Mhz. Dažniausiai problemų nekyla ir su 3 x 66 = 200 Mhz.
- Pentium-200 ir Pentium-200 MMX paprastai puikiai dirba kaip 2,5 x 83 Mhz = 208 Mhz, 3 x 75 Mhz = 225 Mhz ar net 3 x 83 Mhz = 250Mhz, jei padidinsite įtampą.
Kitiems Intel Pentium procesoriams tiesiog taikykite aukščiau minėtus principus.
