Informacinės technologijos yra „įrankis“, kuris palengvina ir paspartina įmonės darbą. Vien tik IT tikrai nepadės laimėti konkurencinės kovos, tačiau be jų kompanijos šioje kovoje turėtų pasiduoti. Kita vertus, netinkamai ar nepakankamai prižiūrimas IT ūkis mažina darbuotojų efektyvumą, o tai gali tiesiogiai atsiliepti bendrovės pelningumui.
Konstantinas Tuminskis, IT kompanijos „Baltnetos komunikacijos“ IT priežiūros proceso vadovas, teigia, kad kompiuterio vartotojas šiandien yra viena silpniausių grandžių IT saugumo srityje. Todėl jis įmonėms pataria vengti bent jau esminių klaidų, dėl kurių gali sutrikti IT valdymas.
1 klaida. Iš viso nesirūpinama IT priežiūra
Pati didžiausia ir pagrindinė klaida – kompanijos IT ūkis yra iš viso neprižiūrimas. Mažesnė blogybė, kai IT ūkio priežiūros funkcija perduodama įmonės darbuotojui, kuris šiek tiek nusimano apie kompiuterius, arba IT sritimi rūpinasi mažai žinomos bendrovės. „Dažniausiai tokioms įmonėms mokama už vienkartinius iškvietimus, todėl IT ūkį prižiūrinti bendrovė nesuinteresuota, kad gedimų pasitaikytų kuo mažiau. Pagal vienkartinius iškvietimus samdoma kompanija retai kada suteiks klientui vertingų patarimų, kaip optimizuoti IT ūkį“, – mano K. Tuminskis.
2 klaida. Nesirūpinama antivirusinėmis programomis ir jų atnaujinimu
Vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie įmonės kompiuterių apsaugą, yra antivirusinės programos. Tačiau dažniausiai neprižiūrimame IT ūkyje antivirusinių programų iš vis nėra arba naudojamos nemokamos antivirusinės programos, kurios negali kompiuterių tinkamai apsaugoti nuo virusų. Tokiu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad virusais gali užsikrėsti visas įmonės kompiuterių tinklas.
K. Tuminskis primena, kad kompanija, nenaudojanti arba naudojanti nepatikimas, neatnaujintas antivirusines programas, rizikuoja nukentėti nuo savo darbuotojų neatsakingumo ar tiesiog nežinojimo. Pavyzdžiui, bet kuris bendrovės darbuotojas gali aktyvuoti kenksmingas nuorodas, gautas elektroniniu paštu, tokiu būdu užkrėsdamas ne tik savo, bet ir kolegų kompiuterius.
3 klaida. Darbuotojams suteiktos administratoriaus teisės
Problemų kyla ne tik dėl įmonių darbuotojų, bet ir vadovų klaidingo požiūrio į IT srities valdymą. „Pagrindinė problema yra leidimas darbuotojams patiems administruoti savo kompiuterių programinę įrangą, tai yra instaliuoti norimas programas ar išsaugoti nežinomo turinio informaciją“, – sako K. Tuminskis.
Vadovai turėtų aiškiai apibrėžti kompiuterio naudojimo ribas, o didesnėse nei 20 darbuotojų turinčiose įmonėse personalui, dirbančiam su kompiuteriais, turėtų būti suteiktas tik kompiuterio vartotojo statusas. Tokiu būdu tik kvalifikuotas personalas galėtų priimti sprendimus dėl naujų programų ar jų atnaujinimų instaliavimo.
4 klaida. Vartotojų neišmanymas ir „išmanančiųjų“ patarimai
Dažniausiai IT problemos kyla dėl neatsakingo personalo darbo kompiuteriu. Vienos iš dažniausių klaidų – vartotojai pervertina savo žinias ir klauso draugų ar kolegų „liaudiškų“ patarimų, kaip išspręsti vieną ar kitą IT problemą.
Pasak K. Tuminskio, pabandžius praktiškai pritaikyti šiuos patarimus, neretai sukeliamos dar didesnės problemos – kompiuteriai užteršiami virusais, kurie gali pasklisti vidiniame įmonės tinkle.
5 klaida. Nepasirūpinama ugniasiene
K. Tuminskis pastebi, kad dažnai vartotojai nežino, kad ugniasienė yra programinės arba techninės įrangos dalis, padedanti apsisaugoti nuo įsilaužėlių ar interneto virusų.
Standartinė ugniasienių ypatybė – galimybė nustatyti, koks informacijos srautas ir kokiomis kryptimis bus praleidžiamas arba draudžiamas. Todėl įmonėms, siekiančioms apsaugoti savo vidinį kompiuterių tinklą, ugniasienė yra būtina.
6 klaida. Nedaromos rezervinės kopijos („backup“)
Tinkamai daromos rezervinės kopijos turėtų būti bendrovės gelbėjimosi ratas, netikėtai praradus duomenis. Nepriklausomai ar rezervinės kopijos daromos į juostinius įrenginius, kietąjį diską, ar į DVD, svarbiausias reikalavimas – kopijas saugoti nedegioje aplinkoje, atskirtoje nuo įmonės kompiuterių ir technikos.
„Tačiau paprasčiausias sprendimas yra automatizuoti atsarginį kopijavimą. Tuomet rezervinių kopijų darymas tiesiogiai nepriklausys nuo įmonės darbuotojų kompetencijos ar jos stokos. Įdiegus automatinio kopijavimo metodus, visų organizacijos darbo vietų atsarginės kopijos bus saugomos vieningoje, patogioje ir lengvai valdomoje sistemoje“, – sako K. Tuminskis.
7 klaida. Netinkamoje vietoje pastatyti serveriai
Įmonėms, kurios skaitmeninius dokumentus laiko tam skirtuose serveriuose, reikėtų nepamiršti, kad neretai specialiose laikmenose patalpinti duomenys gali dingti dėl įvairiausių kasdieniškų nutikimų, pavyzdžiui, elektros įtampos šuolio ar netgi netyčia ant serverio išpilto kavos puodelio.
K. Tuminskis sako, kad saugiausia serverius perkelti į duomenų centrus ir taip naudotis galimybe nepertraukiamai dirbti su duomenimis. Jei įmonė nusprendžia serverį laikyti savo biure, tam reikėtų skirti specialią patalpą, kurioje būtų tinkama temperatūra, oro drėgnumas ir pakankamas energijos tiekimas.
Bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atstovas prisimena ir kuriozinę situaciją, kai specialistai atvyko tvarkyti vienos įmonės sugedusio serverio iš jos vadovų negalėjo sužinoti, kur jis yra pastatytas. „Mūsų specialistams įmonės patalpose nepavyko surasti serverio, todėl jie pradėjo sekti laidus. Pasirodė, kad serveris yra užmūrytas“, – sako K. Tuminskis.
Paieška archyve
