Kompiuterio projektavimas: komponentų pasirinkimas (II dalis)

Kompiuterio projektavimas (I dalis)

Procesorius

Šiuo metu pasaulyje yra platus procesorių pasirinkimas, bet namų vartotojams prieinamiausi lieka „Intel“ ir AMD procesoriai jų yra įvairiausių modelių ir tipų. Pradėkim nuo AMD gaminių, dar ir dabar rinkoje slypi „Sempron“, populiariausi „Athlon 64“ ir „Phenom“ tipų procesoriai, kurie pagal savo kainą ir spartą kartais nenusileidžia „Intel“ firmos gaminiams.

Labiausiai šiuo metu perkamiausi yra „Intel“ procesoriai, kurie technologiškai kol kas lenkia AMD firmos procesorius. Kompiuterių salonuose dar galime rasti „Pentium4“ ir „Celeron“ tipo procesorius, kurie jau atgyvenę kitų „Core 2“ atžvilgiu.

Renkantis procesorių, reiktų apgalvoti kam jis bus skirtas. Kompiuteriui, kuris skirtas darbui galima rinktis „AMD Athlon 64“ arba „Intel Core 2“ procesorių, atsižvelgiant į tam tikrą modelį. Kaip sužinoti ką rinktis geriau? Į tai nėra vieno atsakymo. Jeigu norime šiek tiek sutaupyti renkamės „AMD Athlon 64“ modelį, kuris tikrai nenusileis kitiems konkurentams. Norime didelės spartos? Renkamės procesorių su dideliu L2 cache (6 MB, 8 MB ar daugiau). AMD naudoja kitokią technologiją, taigi didelis L2 cache aktualu tik „Intel“ procesoriams. Reiktų nepamiršti užmesti akį ir į taktinį dažnį - GHz, MHz (tai parodo kokiu greičiu dirba jūsų procesorius), bet ne visada didelis GHz skaičius duoda didelį spartos prieaugį. Norint rinktis patikimiausią procesorių žaidimams, reiktų žiūrėti į „Intel“ firmos procesorius iš kurių galiu išskirti „E8000“ seriją arba „Quad“ serijos gaminius, bet taipogi šiuo metu retas žaidimas išnaudos jūsų keturis branduolius, nebent perkate procesorių žiūrėdami į ateitį.

Pagrindinė plokštė

Pagrindinė plokštė - tai komponentas, kuris sujungia visus įtaisus į vieną visumą, ir, į kurią įstatomi kiti komponentai, taipogi - procesorius. Procesorius parenkamas pagal poreikius ir kišenę, o pagrindinė plokštė pagal procesorių ir kišenę. „Intel“ procesoriai montuojami į „Socket 775“ (LGA775) lizdą, todėl konstruojant kompiuterį, pavyzdžiui, su „Intel Core 2“ procesoriumi kaip pavyzdį „INTEL E8400 CORE2D 3.0GHZ 1333/6M S775“, teks ieškoti pagrindinės plokštės su S775(LGA775) lizdu.

Jeigu konstruosime kompiuterį su „AMD Athlon64“ procesoriumi, tarkim „AMD Athlon 64 X2 6000+“, teks rinktis motininę su „AMD Socket AM2/AM2+“ ,nes nesuderinant šių dalykų, kompiuteris gali ne tik neveikti, bet ir jūs visiškai negalėsite įdėti procesoriaus į vietą. Dar bene vienas svarbus dalykas renkantis pagrindinę plokštę - pažiūrėti, kokią magistralės spartą palaiko plokštė „Intel“ - 800 MHz, 1066 MHz, 1333 MHz, 1600 MHz, AMD - visos AM2/AM2+ plokštės palaikys jūsų išrinktą procesorių.

Procesorius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pagrindinės plokštės pasirinkimą, bet reiktų atsižvelgti ir į kitus komponentus. Yra begalė pagrindinių plokščių su S775 pagrindu arba AM2/AM2+. Kokią pasirinkti? Reiktų apsvarstyti šiuos klausimus:

• Kokia vaizdo plokštę pasirinkti?

  Vaizdo plokštė yra rimtas ir bene svarbiausias žaidėjo pasirinkimas. Galima rinktis pagrindinę ploštę su integruota vaizdo plokšte, bet ši tiks tik darbui. Šiais laikais pagrindinės plokštės yra konstruojamos su „PCI Express 16x“ jungtimi.Y ra motininių su dvejomis „PCI Express“ jungtimis, o tai reiškia, jog mes galėsime sujungti dvi vaizdo plokštes ir išgauti dar didesnę spartą. Darbuotojui, spauzdinančiam ar rašančiam tekstus neaktualu rinktis vaizdo plokštę su 512 MB ar, netgi 1 GB atminties, nes programoms apdoroti užtenka ir integruotos plokštės. Kita kalba eina apie žaidėjus kitaip vadinamus „geimerius“ , norint patirti ir pamatyti naujausių žaidimų teikiamą įspūdį reiktų rinktis jau minimum 512 MB arba 1 GB atminties vaizdo plokštę su 256 arba 512 bit prailaidumu. Dabartinės plokštės yra su „Pixel Shader 4.0“, „Direct X 10“, kurie leidžia žaisti naujausius žaidimus. Šiuo metu plokštės turi netgi HDMI išvestį (vienas laidelis, kokybiškai perduodantis aukštos raiškos daugiakanalį garsą ir vaizdą, — tokia originali HDMI sąsajos idėja). Kokio gamintojo pasirinkti plokštę? Variantai yra: ATI , „Nvidia“. Abi turi savų pliusų ir minusų. Tik reiktų paminėti, jog abi firmos yra išleidę tikrai įspudingų produktų už patrauklią kainą.

• Kokią operatyviąją atmintį pasirinkti?

  Kitaip tariant - RAM. Renkantis pagrindinę plokštę dažniausia aptinkamas DDR2 tipas, galimas variantas ir DDR3, bet tai tik brangiose plokštėse, kurių mums visiškai neprireiks. Kodėl neprireiks? Tai labai paprasta - DDR3 tipo atmintis dabar yra labai brangi ir mes, namų vartotojai, nepajusime tokio spartos prieaugio lyginant su DDR2 atmintimi.

  DDR2 RAM dažniai svyruoja nuo 533-1066 MHz. Dažnis parodo kokiu greičiu dirba mūsų operatyvioji atmintis - kuo didesnis dažnis, tuo sparčiau dirba. Dar galima žiūrėti į CL (kuo mažesnis, CL tuo greičiau dirba, tarkim - CL6, CL5, CL4). Standartas yra 800 MHz. Jeigu renkame RAM darbo kompiuteriui, mums puikiai tik 2 GB atminties.

  Žaidimų kompiuteriui irgi turėtų pakakti 2 GB atminties, naudojant „Windows XP“ operacinę sistemą, bet jeigu norėsime diegti „Windows Vista“ reiktų montuoti 4 GB atminties, jeigu norėtumėme pažaisti. Jeigu ne - tai užtektų ir 2 GB RAM atminties.

• Koks standusis diskas bus naudojamas kompiuteryje?

  Visose plokštėse yra įmontuota IDE jungtis, leidžianti pajungti senesnio tipo kietuosius diskus. Tokia pačia jungtimi jungiami ir dabartiniai DVD-ROM ATA/133 protokolu. Taipogi naudojama SATA jungtis, kuri bus randama kiekvienoje pagrindinėje plokštėje,bėje SATA (1.5 Gbit/s, 3.0 Gbit/s, 6.0 Gbit/s) jungtis yra žymiai spartesnė už IDE (ATA/66, ATA/100, ATA/133). Kokios talpos jums reikia kietojo disko, nuspręs kiekvienas, nes mūsų poreikiai yra skirtingi. Gal vienam užteks 160 GB, kitam - maža 500 GB. Na, nesigilinkim...

Kiti pagrindinės plokštės kriterijai gali būti: garso kanalų skaičius, LAN spartumas ir daugelis kitų:

• „Sound 8ch“.

  Tai reiškia, kad plokštėje įmontuotas 8 garso kanalų valdiklis.

• LAN.

  Šios raidės reiškia, kad pagrindinė plokštė turi įmontuotą tinklo plokštę. Greitis svyruoja nuo 10/100/1 GB į sekundę

• USB 2.0.

  Galingesnė USB versija galinti perduoti duomenis iki 40 Mb/s sparta.

• „FireWire“.

  Jungtis, kuria galima perduoti duomenis iki 400 Mb/s sparta. Jos dėka prijungiamos skaitmeninės filmavimo kameros, išoriniai DVD ir kt.

• mATX arba ATX.

  Tai nurodo plokštės matmenis, mATX plokštė mažesnė už ATX.

Lieka nuspręsti kokį korpusą rinktis. Korpusas gali netikti dviem atvejais: arba gali būti per silpnas maitinimo blokas, arba į kompiuterio korpusą gali netilpti pagrindinė plokštė. Pagrindinės plokštės aprašyme dažnai būna nurodoma, kokio galingumo maitinimo bloko reikia jos normaliam darbui. Papildomai elektros energiją ryja visi kompiuterio įtaisai, kuo daugiau korpuse primontuota visokių įtaisų, tuo didesnės galios maitinimo bloko reikia.

Arba reikia rinktis korpusą be maitinimo bloko, kurį galima bus vėliau išsirinkti atskirai, nes kai kuriems komponentams reikia daug galios ir gali prireikti netgi 600 W ar daugiau. Maitinimo bloką neturėtų būti sunku išsirinkti, jeigu tai būtų darbo kompiuteris jam drąsiai pakaktų ir 350 W maitinimo. Jeigu renkame žaidimų kompiuteriui, tai reiktų atsižvelgti kokią vaizdo plokštę renkamės, nes gali būti, kad reiks rinktis pačius galingiausius maitinimo blokus išmaitinti jūsų žvėrį daugiausia - SLI ir „CrossFire“ režimuose (sujungtos dvi vaizdo plokštės) ryja tikrai daug galios, tai gali tekti rinktis nuo 500-800 W ir daugiau. Tai priklauso kokią vaizdo plokštę rinksitės, dažniausia būna parašyta kokio maitinimo bloko jai reikia. Procesorius, kietasis diskas, papildoma garso plokštė ir kt. taip pat sunaudoja energijos. Į visa tai atsižvelgti reikia, renkantis maitinimo bloką.

Korpusas, pagrindinė plokštė, procesorius, operatyvioji atmintinė, vaizdo plokštė, standusis diskas - tai detalės, su kuriomis kompiuteris jau gali veikti, bet visiškai normaliam darbui dar reikia CD-ROM, CD-RW ir DVD diskų įtaiso, modemo arba tinklo plokštės.