Pastaruoju metu pastebimas staigus sukčiavimo atvejų šuolis – gyventojai nepažįstamiesiems atiduoda savo mokėjimo korteles, PIN kodus ir grynuosius pinigus. Vien per kelias dienas iš penkių žmonių visoje Lietuvoje išviliota apie 220 tūkst. eurų, sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruoju metu nusikaltėliai skambina tiesiai į mobilųjį telefoną, dažnai imituodami tikrus ar tariamus įmonių ar institucijų numerius. Pokalbio metu tariami specialistai tikina, kad jūsų vardu bandoma paimti paskolą, įsilaužta į jūsų el. paštą ar siekiama perrašyti jūsų telefono numerį. Apgavikai dažnai prisistato policijos, banko ar technologijų įmonių darbuotojais.
„Tokie sukčiai yra neblogi psichologai. Dėl to galite net nepajusti, kaip ką tik kalbėję telefonu netrukus jiems atversite duris ir atiduosite mokėjimo kortelę, PIN kodus ir prisijungimo prie interneto banko duomenis. Nertai pasitaiko atvejų, kuomet sukčiai priverčia gyventojus išgryninti pinigus ir perduoti atvykstantiems prie jų namų kurjeriams“ – pasakoja L. Sadeckas.
Sukčiai prisistato įmonių darbuotojais
Paskambinę nusikaltėliai prisistato gerai žinomų įstaigų ar įmonių darbuotojais, kadangi taip jiems lengviau įgyti pasitikėjimą ir pareikalauti mokėjimo kortelės duomenų. Anot eksperto, paprastai jie užklumpa netikėtai, kalba profesionaliu tonu ir stengiasi įtikinti, kad pastebėjo įtartinus veiksmus, kuriems reikia skubiai užkirsti kelią.
„Pavyzdžiui, sukčiai gali prisistatyti policijos pareigūnais ir teigti, kad jūsų vardu bandoma paimti paskolą arba atliekamas įtartinas mokėjimas. Kitu atveju – prisistatyti telefoninio ryšio operatoriais ir tvirtinti, kad gavo jūsų prašymą perrašyti telefono numerį kitam asmeniui“, – aiškina ekspertas.
Dar viena taktika – skambinantys asmenys apsimeta „Google“ atstovais ir tikina, kad jūsų el. paštas buvo pažeistas, o iš jo bandoma nutekinti jautri informaciją. Tačiau visa tai – manipuliacinės priemonės, skirtos sukelti stresą ir paskatinti jus veikti neapgalvotai, priduria L. Sadeckas.
Reali žala – šimtai tūkstančių eurų
Per praėjusias savaites Vilniaus, Biržų ir Anykščių apylinkėse iš penkių žmonių sukčiai išviliojo apie 220 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas.
„Jei nesame budrūs, apsigauti gali kiekvienas, kadangi sukčiai atsiunčia suklastotas konfidencialumo sutartis, netikrus bankų raštus ir tariamas pareigūnų nuotraukas. Kai kuriais atvejais jie prašo įsidiegti ir nuotolinę prieigą leidžiančias programėles, tokias kaip „AnyDesk“ ar „HopToDesk“, kurių pagalba perimama įrenginio kontrolė ir taip pavogiama asmeninė informacija“, – pasakoja ekspertas.
Taip pat, sukčiai gali įtikinti žmogų, kad reikia pakeisti mokėjimo kortelę nauja, o senąją perduoti kurjeriui kartu su PIN kodais ir prisijungimo prie interneto banko duomenimis. Kitais atvejais apgavikai tiesiog paprašo išgryninti pinigus ir juos perduoti apsimetėliui „banko darbuotojui“.
Neretai gyventojai nedelsiant yra apmokomi ir perspėjami, kaip kalbėti su banko atstovais, neva šie gali sutrukdyti, todėl gyventojai pateikia netikrą informaciją banko darbuotojams, siekiant nuslėpti tikrąją limitų pakėlimo ar lėšų gryninimo priežastį. „Luminor“ bankas ragina nepasiduoti sukčių apgaulės būdams, nes pateikus melagingą informaciją bankui, vėliau nukentėsite tik jūs patys – išgrynindami pinigus ir atiduodami sukčiams į rankas.
Tikri banko darbuotojai nekelia skubos ir baimės
Norėdami apsisaugoti nuo pastarųjų sukčiavimo grėsmių prisiminkite kelis esminius faktus.
Pirmiausia, banko darbuotojai niekada neprašo perduoti jiems jūsų mokėjimo kortelės, PIN kodų ar prisijungimo prie interneto banko duomenų. Net jei skambinantis asmuo skamba įtikinamai, tačiau spaudžia veikti skubiai ar sukelia baimės jausmą – tai ženklas, kad galite būti apgauti.
„Tikri banko darbuotojai niekada neprašo atlikti skubių veiksmų telefonu ar įdiegti papildomų programėlių. Jie gali paskambinti pasiteirauti informacijos ar pristatyti siūlomą paslaugą, tačiau, jei reikia atlikti kokį nors veiksmą, visuomet prašo klientą tai padaryti savarankiškai, prisijungus prie savo interneto banko paskyros“, – teigia L. Sadeckas.
Be to, bankai niekada neskambina per „WhatsApp“ ar kitas susirašinėjimo programėles ir nekelia reikalavimų perduoti asmens dokumentų, mokėjimo kortelių ar pasirašyti konfidencialumo sutarčių telefonu. Net jei atrodo, kad skambinantis naudoja tikrą banko ar policijos numerį, prisiminkite, kad tokius numerius galima suklastoti.
Galiausiai atminkite, kad kuo ilgiau kalbatės su sukčiais, tuo daugiau kyla nerimo ir vis sunkiau darosi atpažinti apgavystę, pabrėžia L. Sadeckas. Todėl kilus bet kokiam įtarimui iškart nutraukite pokalbį, pasitarkite su artimaisiais ir apie galimą sukčiavimo atvejį praneškite bankui. Taip pat kuo skubiau kreipkitės į policiją – tą galite padaryti portale ePolicija, paskambinę 112 arba artimiausiame policijos skyriuje.
