Vieni dalinasi žinutėmis „įmonės lygiu“ ir kalba apie tai, kad „startupo vaibas“ nėra tinginystė, kiti tiesiog pasako grįžti į biurą, tačiau visais atvejais susidaro įspūdis, kad įmonių vadovai pavargo nuo darbo nuotoliu.
Žinote, kodėl nuo darbo nuotoliu buvo pavargta? Nes, mieli vadovai, jūs tiesiog įjungėte visiems „Slack“ bei „Zoom“ ir tikėjotės, kad viskas veiks savaime. Tai, kad darbas nuotoliu neveikia, yra visiška jūsų pačių kaltė.
Įmonės netgi drįsta įvardinti darbą nuotoliu, kaip vieną iš savo privalumų. Nors jeigu prie tokio darbo modelio pereita tik COVID metu, tai dažniau yra trūkumas nei privalumas.
Tada prasideda „hibridiniai darbo modeliai“ ir laiškai darbuotojams, kad pirmadieniais bei penktadieniais biure būti būtina, siekiant „išlaikyti komandinę dvasią“. Ilgainiui, tiesiog grįžtama į ofisus. Nes darbuotojams duodama meškerė ir tikimasi, kad žvejoti jie išmoks patys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Taisyklės turi būti net ir darbui nuotoliu
Kai kuriose įmonėse galimas darbas nuotoliu, bet tikrai ne visose įmanomas darbas laisvu grafiku. Todėl pirmiausia turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės: kuriomis valandomis reikėtų dirbti, kuriomis pakanka būti pasiekiamam kolegų iškilus klausimams, o gal galima dirbti visiškai laisvu grafiku, jeigu darbai yra padaromi iki reikiamo termino.
Svarbu nusistatyti aiškius tikslus kiekvienai savaitei ar mėnesiui. Komandų vadovai turi šiuos tikslus bei jų vykdymo progresą stebėti. Jeigu nėra tikslų ar jų vykdymas nėra stebimas įrankiais, sukurtais būtent nuotolinėms ar hibridinėms komandoms, tuomet sukuriamas įspūdis, kad galima daryti ką nori, kada nori, kiek nori. Be abejo, už tikslų pasiekimą ar jų viršijimą reikėtų motyvuoti – vieni dirba greičiau, kiti lėčiau, todėl dirbančius greičiau būtina vertinti. Tokių įrankių naudojimas gali pasirodyti kaip perteklinė kontrolė, bet juos naudoja visos efektyviai nuotoliu dirbančios įmonės.
O bene svarbiausia – rutininiai susitikimai. Puiku, kai komandoje yra „geras vaibas“, smagu, kai visi nuolatos „slackina“ ir į darbo susitikimus prisijungti tiesiog nori. Tačiau rutininiai susitikimai, prieš kuriuos aiškiai nurodomos aptarti planuojamos temos, yra daug efektyvesni, nes darbuotojai būna pasiruošę ir nešneka apie nieką, taip taupomas darbo laikas.
Be to, įmonės kultūros gerinimui šiais laikais yra pakankamai būdų integruoti komandos narius virtualiai: interneto erdvėje gali vykti kokybiški teambuildingai, pietūs, pasiekimų įvertinimais – visa tai yra itin efektyvios priemonės.
Viena iš pagrindinių kliūčių – įmonės mano, jog komandinės vakarienės kartą per mėnesį arba pirmadienio rytinis skambutis, kurio metu visi pasako „labas rytas“ ir „viso gero“, išspręs visas problemas. Taip nėra – į bendravimą ir santykių kūrimą nuotoliu dirbantiems reikėtų investuoti ypač daug, nors taip pat reikėtų vengti kviesti į susitikimus tiesiog klausytojus, kuriems tokie susitikimai tampa tiesiog nereikalingu foniniu triukšmu.
Darbas nuotoliu reikalauja visų prisitaikymo
Nuotoliniu būdu sėkmingai dirba tos įmonės, kurios supranta pokyčių poreikį. Tam reikia ne tik naujų priemonių, „Zoomo“ ar „Teamsų“, bet ir naujų procesų, mąstymo keitimo.
Juokinga, kad didžioji dauguma įmonių tiesiog suteikė galimybę naudotis išvardintomis programomis, o visa kita išliko nepasikeitę – jokios susitikimų struktūros, visi bando kalbėti vienas per kitą, dalis nežino kada įjungti, o kada išjungti mikrofoną. Neduok dieve reikia ką nors ekrane parodyti ir duoti kolegai pakeisti, tuomet prasideda improvizacijos, kas kaip moka.
Vadovai turėtų suteikti įrankius visiems būtiniems atvejams ir dar pačią pirmą darbo dieną išmokyti jais naudotis bei leisti suprasti darbuotojams, kad virtualioje erdvėje dirbti reikėtų kitaip. Darbas nuotoliu gali būti itin efektyvus: viename dokumente gali dirbti keli žmonės, dirbtinis intelektas padėti automatiškai daryti susitikimų užrašus, o vėliau juos apibendrinti. Virtualius pokalbius galima įrašyti ir juos persiųsti nedalyvavusiems kolegoms, o įvairūs konferenciniai įrankiai leidžia pridėti interaktyvumo elementų ir sumažinti administracinę darbo dalį.
Vis dėlto, deja, daugelis dirba tarsi būtų biure, tik virtualiame. O tada ir prasideda nuobodžiavimai, poilsiavimai ir pilatesai ar dvi valandas trunkantys šunų vedžiojimai viduryje dienos.
Darbas nuotoliu – įmonės pranašumas
Darbas nuotoliu turi būti įmonės pranašumu, kitaip – anksčiau ar vėliau grįšite į biurus. Galbūt lėtai, pamažu, o galbūt vieną dieną tiesiog nusprogsite kokiame „LinkedIn“ įraše ir gražinsite visus atgal į būdeles, kaip tai daro „Amazon“ bei kiti gigantai.
Nuotoliu dirbome dar gerokai iki COVID. Mums pandemija beveik nieko nepakeitė, tai – įmonės principas. Tokių įmonių pasaulyje yra daugiau. Laisvadarbiai taip irgi dažnai dirbo iki pandemijos. Na, o mes ir toliau dirbsime laisvu hibridiniu modeliu ir nenorinčius grįžti į biurus, tikrai to daryti neversime. Nes darbui nuotoliu pritaikėme visą darbo procesą – nuo įvedimo iki bendravimo, bendradarbiavimo ir projektų valdymo.
Jeigu darbas nuotoliu netaps jūsų įmonės principu ir neduosite žmonėms laiko prisitaikyti bei nedėsite pastangų – galite net nebandyti. Darbas nuotoliu jums neveiks.
Autorius: Andžej Rynkevič, „Baltic Assist“ vadovas
Paieška archyve
