Artėjantis šventinis laikotarpis – Juodojo penktadienio išpardavimai, kalėdinė dovanų karštinė ir pošventinės akcijos – kasmet tampa tikru iššūkiu pirkėjams, nes jų dėmesį siekia patraukti ne tik tikri prekybininkai, bet ir internetiniai sukčiai. Pastarieji itin aktyviai vilioja vartotojus netikromis akcijomis, siūlydami neįtikėtinai mažas kainas tokioms populiarioms prekėms kaip „iPhone“ ar kiti gerai žinomi prekių ženklai. Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė perspėja: „Sukčių taktikos tampa vis išradingesnės, o jų reklamos – labai tikroviškos. Todėl šventiniu laikotarpiu vartotojams svarbu išlikti budriems ir atsargiems.“
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuostoliai auga
Statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – vien su Juoduoju penktadieniu susijusių apgaulių skaičius kasmet didėja, o dėl jų patiriami nuostoliai pernai pasaulyje išaugo net 22 proc., lyginant su ankstesniais metais. Pasak S. Urbanavičiūtės, šie skaičiai rodo, jog sukčiai puikiai išnaudoja šventinį pirkimo bumą ir žmonių polinkį pasitikėti patraukliais pasiūlymais: „Šventinis laikotarpis yra tarsi aukso amžius sukčiams, todėl svarbu išlikti budriems ir imtis papildomų apsaugos priemonių apsaugoti ne tik save, bet ir kitus.“
Populiariausi sukčių metodai
Dažniausiai sukčiai vilioja nerealistiškai patraukliomis kainomis, kurios skatina vartotojus manyti, kad jiems pasitaikė reta proga. Tokios reklamos dažnai pasirodo patikimose platformose, pavyzdžiui, „Vinted“ ar „Facebook Marketplace“, o tai sukuria klaidingą pasitikėjimo jausmą. Be to, sukčiai aktyviai naudoja ir paieškos sistemų reklamas, neteisėtai pasitelkdami žinomų asmenų vardus. Pavyzdžiui, reklamoje gali būti teigiama: „Elonas Muskas naudoja naują „iPhone“, kurį galite įsigyti vos už 199 eurus.“
Pasak S. Urbanavičiūtės, sukčiai taiko ir psichologinio spaudimo metodus: „Reklamos dažnai skatina skubėti priimti sprendimą – matomi laikmačiai, rodantys, kad akcija greitai baigsis, arba pabrėžiamas mažas likusių prekių kiekis. Toks spaudimas sumažina vartotojų budrumą, todėl jie neatlieka reikiamų patikrinimų ir pasitiki apgaulingomis svetainėmis.“
Dar vienas plačiai naudojamas metodas – netikrų interneto puslapių kūrimas. Sukčiai kartais sukuria labai panašias svetaines į tikrų pardavėjų ar bankų puslapius ir reklamuoja jas paieškos sistemose. Ieškodami, pavyzdžiui, oficialaus banko tinklalapio, vartotojai gali netyčia atsidurti apgaulingame puslapyje, kurio tikslas – surinkti jų prisijungimo duomenis.
Apgaulėms pasitelkia ir dirbtinį intelektą
Anot S. Urbanavičiūtės, suklastotos svetainės gali būti ganėtinai įtikinamos realių prekybininkų ar kitų organizacijų svetainių kopijos, o fišingo laiškai taip pat – pakankamai realistiškai imituoti tikrus ir patikimus siuntėjus. Anksčiau apgaulę daugeliu atveju išduodavo netaisyklingos tokių laiškų formuluotės, gramatinės klaidos, o šiandien pasitelkdami dirbtinio intelekto (DI) technologijas sukčiai vis tiksliau atkartoja tikrų laiškų ir svetainių stilių. Jau netgi pasitaiko atvejų, kai sukčiavimui pasitelkiamas DI sugeneruotas balsas, kuris leidžia telefoniniams sukčiams apsimesti aukų artimaisiais ar kitais asmenimis.
„DI technologijos leidžia sukčiams ne tik sukurti itin tikroviškas apgaulingas svetaines ir laiškus, bet ir geriau prognozuoti vartotojų elgesį. DI stebi paieškos įpročius, analizuoja vartotojų elgseną ir sukuria
asmeniškesnius, tikroviškesnius apgaulės scenarijus. Tai leidžia sukčiams greitai užvaldyti aukų dėmesį ir manipuliuoti jų sprendimais, taip padidinant apgaulės sėkmės tikimybę“, – pabrėžia S. Urbanavičiūtė.
Kaip apsisaugoti?
Norint išvengti sukčių pinklių, ypač šventinio laikotarpio metu, kai netikros akcijos ir apgaulingos reklamos pasiekia didžiausią aktyvumą, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Visų pirma, svarbu rinktis tik oficialius tiekėjus. Gerai žinomų prekių ženklų, tokių kaip „Apple“, produktus verta pirkti tik iš oficialių prekybos atstovų ar mobiliųjų operatorių, turinčių fizines parduotuves. Tai ne tik užtikrina prekių kokybę, bet ir suteikia galimybę spręsti garantinius klausimus, jei kiltų kokių nors problemų.
Be to, reikėtų atsargiai vertinti visas nuorodas, gautas el. paštu ar per žinutes. Geriausia jas ignoruoti ir patiems įvesti tinklalapio adresą naršyklėje. „Jeigu kyla bent menkiausių abejonių dėl pardavėjo patikimumo, sustokite ir dar kartą patikrinkite, ar tikrai lankotės oficialiame tinklalapyje“, – pabrėžia S. Urbanavičiūtė.
Dar viena svarbi taisyklė – niekada neatskleisti savo prisijungimo duomenų. Bankai niekada neprašo pateikti prisijungimo slaptažodžių ar mokėjimo kortelės informacijos. Jei sulaukiate tokių prašymų, jie turėtų iškart kelti įtarimą.
Galiausiai, būtina patikrinti pardavėjo registraciją. Patikimi prekybininkai paprastai yra registruoti Lietuvoje ir savo svetainėse aiškiai nurodo kontaktinius duomenis. Šie veiksmai gali padėti išvengti ne tik finansinių nuostolių, bet ir apsaugoti jūsų asmeninius duomenis nuo sukčių kėslų.
Pavojai tyko ir socialiniuose tinkluose
Anot S. Urbanavičiūtės, prieš didžiuosius išpardavimus sukčiai suaktyvėja ir socialiniuose tinkluose. Čia aukų dažnai taip pat tykoma apsimetant žinomais prekės ženklais, skelbiant turinį apie ypatingus pasiūlymus, rengiant konkursus, kuriuose laimėti įtartinai lengva. Žinoma „laimėtojų“ prašoma pateikti tam tikrus asmeninius duomenis arba sumokėti prizo atsiėmimo mokestį.
„Taktikų yra įvairių, tačiau tikslas visuomet yra tas pats – išvilioti banko kortelių, el. bankininkystės ar įvairių kitų paskyrų prisijungimo duomenis arba įtikinti auką nusikaltėliams pervesti tam tikrą pinigų sumą. Tad socialiniuose tinkluose galioja ta pati taisyklė – nespausti nežinomų nuorodų, atidžiai tikrinti, su kokiomis paskyromis sąveikaujama, nepamiršti, kad, jei kažkas atrodo per gerai, jog būtų tikra, dažniausiai taip ir yra. Sukčiai savo nešvariems darbams dažnai siekia išnaudoti gerai žinomus prekės ženklus, apgavysčių schemas sieti su įvairiomis aktualijomis, naujais produktais ir tendencijomis. Pavyzdžiui, pasirodžius naujiems „iPhone“ telefonams, kilo juos laimėti ar įsigyti už itin gerą kainą siūlančių apgaulingų pasiūlymų banga“, – pažymi S. Urbanavičiūtė.
Sukčiavimo pasekmės – kur kas didesnės nei finansiniai nuostoliai
Nors sukčiavimo schemos dažnai prasideda nuo nedidelių sumų praradimo, rizika gali būti kur kas didesnė. Duomenų pateikimas netikrose svetainėse gali suteikti sukčiams visišką prieigą prie jūsų banko sąskaitų. Pasak ekspertės, pasekmės gali būti ilgalaikės: „Sukčiai ne tik ištuština sąskaitas, bet ir gali pasinaudoti jūsų duomenimis, kad paimtų greituosius kreditus ar kitus finansinius įsipareigojimus jūsų vardu.“
Kaip elgtis, jei tapote sukčių auka?
Jei supratote, kad patekote į sukčių pinkles, svarbu nedelsti. Pirmiausia susisiekite su savo banku, kurio specialistai padės užblokuoti jūsų sąskaitas ar mokėjimo priemones. Taip pat būtina kreiptis į policiją ir pranešti apie sukčiavimo atvejį.
Skubus vartotojų švietimas – geriausia prevencija
Nors socialiniai tinklai ir reklamos platformos atsisako prisiimti atsakomybę už melagingas reklamas, vartotojai gali prisidėti prie saugumo pranešdami apie pastebėtus netikrus skelbimus. „Kiekvienas pranešimas apie sukčiavimo atvejus padeda apsaugoti kitus vartotojus. Tik bendromis pastangomis galime užkirsti kelią sukčių veiklai“, – sako S. Urbanavičiūtė.
Šventinio laikotarpio prekybos karštinė sukuria daugybę galimybių ne tik pirkėjams, bet ir sukčiams. Vis dėlto sąmoningumas, atsargumas ir pagrindinių taisyklių laikymasis gali tapti geriausia gynyba prieš apgavikus.
