Vasaros sezonas, kuris daugeliui asocijuojasi su atostogomis bei poilsiu, taip pat yra darbymetis internetiniams sukčiams. „Paysera“ sukčiavimo prevencijos specialistai pastebi išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių, kai gyventojai susivilioja greito uždarbio galimybėmis arba lengvų paskolų pažadais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Žada aukso kalnus
Sukčiavimo prevencijos specialistai pastebi, kad daugėja atvejų, kai gyventojai internete susigundo netikrais, užtai aukso kalnus žadančiais pasiūlymais investuoti į auksą, naftą, bitkoinus, akcijas ar fondus.
„Gyventojai ieško būdų kaip apsaugoti pinigus nuo infliacijos, todėl netikri aukso kalnus žadantys pasiūlymai dalį visuomenės pritraukia. Kai kurie gyventojai būna taip stipriai įtikėję greitu uždarbiu iš tariamų investicijų, kad mums sustabdžius pervedimus ir susisiekus asmeniškai, žmonės mūsų darbuotojus vis tiek bando įtikinti, kad internete rasti pasiūlymai tikri“, – teigia Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius.
„Fintech“ bendrovė kiekvieną mėnesį padeda klientams išsaugoti tūkstančius eurų, kurie būtų atitekę sukčiams, jeigu pervedimai nebūtų sustabdyti.
Dalina lengvas paskolas
Kitas populiarus sukčiavimo būdas – netikri paskolų pasiūlymai socialiniuose tinkluose.
„Vasarą norisi pramogų, kelionių, o pinigų tam ne visada yra. Deja, kai kurie žmonės paskolų ieško ne licencijuotų finansų įstaigų tinklalapiuose, o socialiniuose tinkluose, kur tampa sukčių aukomis. Sukčiai seka pasakas, kad prieš suteikiant kreditą reikia pervesti 50 ar 100 Eur administravimo mokestį, o gavę pinigus pradingsta“, – sako M. Plančiūnas.
„Paysera“ vadovas atkreipia dėmesį, kad paskolų, kaip ir investicijų pasiūlymų, reikėtų ieškoti tik licencijuotų finansų įstaigų interneto svetainėse ir jokiu būdu ne socialiniuose tinkluose.
Vasarą tęsėsi fišingo laiškai
Vasarą sukčiavimo prevencijos specialistai ir toliau fiksavo bandymus išvilioti asmeninius jautrius duomenis, pasitelkiant suklastotus elektroninius laiškus ir SMS žinutes, neva siųstas bankų, kurjerių ar kitų žinomų institucijų.
„Svarbiausia – nepanikuoti. Gavus įtartiną laišką ar žinutę, kurioje reikalaujama pateikti asmeninius duomenis, spausti nuorodas ar atlikti kitus veiksmus, geriausia iš karto kreiptis į savo finansų įstaigą ar kitą laiške minimą bendrovę ir pasitikrinti šių žinučių tikrumą“, – pataria M. Plančiūnas.
Sąskaitos „nuoma“ – trumpalaikė nauda su ilgalaikėmis pasekmėmis
Ekspertai taip pat pastebi, kad gyventojai vis dar susigundo už keliasdešimt eurų „paskolinti“ savo sąskaitą sukčiams ir tokiu būdu tampa „pinigų mulais“, dažniausiai nesuvokdami, kad jie tampa nusikaltimo bendrininkais.
„Kiekvienas prašymas naudotis asmenine sąskaita turėtų kelti įtarimų dėl galimos neteisėtos veiklos. Leidus sukčiams pasinaudoti savo sąskaita, gresia teisinė atsakomybė ir gali tekti atsakyti už sukčių padarytą žalą kitiems asmenims. Labai tikėtina, kad nuostoliai bus žymiai didesni už trumpalaikę naudą, gautą pardavus sąskaitą už 100 Eur“, – teigia M. Plančiūnas.
Negautos prekės – dar vienas iššūkis
Tarp populiariausių sukčiavimo būdų vasarą pateko ir sukčiavimas skelbimų portaluose. Automobilių dalys, dviračiai, vaikiški vežimėliai – tai tik keletas prekių, kurios dažniausiai figūruoja sukčių skelbimuose.
„Būkite atidūs ir kritiškai vertinkite pardavėjus, ypač jei pardavėjas jums nėra žinomas, siūloma kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis. Prekes pirkite iš patikimų pardavėjų arba, esant galimybei, atsiimkite prekę tik susitikę su pardavėju gyvai“, – pataria M. Plančiūnas.
Kartą apgavo? Bandys darsyk
„Paysera“ specialistai pastebi tendenciją, kad sukčiai, kartą „sėkmingai“ apgavę auką, taikysis į tą patį asmenį ir daugiau kartų.
„Sukčiai yra tarsi kraują užuodę vilkai. Turime konkrečių pavyzdžių, kai sukčiams pavyksta ne po vieną kartą išvilioti pinigus iš tų pačių žmonių. Jeigu sukčiams pavyko apgauti vieną kartą, jie bandys dar ir dar kartą, pasitelkdami vis naujus sukčiavimo modelius. Todėl kartą ant sukčių kabliuko patekę gyventojai turėtų būti dar labiau budresni ir atidesni“, – sako M. Plančiūnas.
