Įsivaizduokite: po ilgos kelionės automobiliu ar lėktuvu atvykstate į išsvajotas atostogas, sustojate prie savo užsakytų namų ir suprantate, kad jie… neegzistuoja. Tokia „staigmena“ nutiko net 363 keliautojams, apgyvendinimą užsisakiusiems „Booking.com“ svetainėje. Pasirodo, neegzistuojančių vilų galima rasti ir Lietuvoje. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, pataria, kokių žingsnių imtis, kad nebūtumėte apgauti.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
Sukčiavimo atvejų banga
„Sukčiavimo mastai butų nuomos platformose kelia vis didesnį susirūpinimą ir jau yra aptinkami Lietuvos kurortuose. Sukčiai sukuria netikrus būsto skelbimus su viliojančiomis nuotraukomis ir žema kaina. Užsisakę apgyvendinimą atostogoms, žmonės tik vėliau sužino, kad jų išsirinktas viešbutis ar vila iš tiesų neegzistuoja, nors pinigai jau sumokėti. Šie skelbimai dažnai platinami ne tik pačiose nuomos platformose, bet ir soc. tinkluose, siekiant pasiekti kuo didesnę auditoriją“, – perspėja M. Užupis.
Australijos konkurencijos ir vartotojų komisija (angl. „ACCC“) pranešė, kad praėjusiais metais net 363 asmenys pateikė skundus apie sukčiavimo atvejus „Booking.com“ svetainėje. Palyginus su analogišku ankstesniu laikotarpiu, sukčiavimo mastas šioje platformoje išaugo daugiau nei 6 kartus, o bendra nuostolių suma viršijo 337 tūkst. JAV dolerių.
„Booking.com“ atstovas spaudai tikino, kad svetainės vidinės sistemos ir infrastruktūra nebuvo pažeistos. Pasak jo, apgaulingų nuomos punktų skaičius yra tik labai nedidelė dalis visų platformoje esančių nuomos pasiūlymų.
Anot M. Užupio, žmonės turėtų būti budrūs ir kritiškai vertinti bet kokius skelbimus, net ir tuos, kurie yra iš pažiūros patikimose svetainėse. Apgyvendinimo platformų administratoriai ne visada turi mechanizmų neegzistuojančių būstų skelbimams atpažinti.
Kaip nepakliūti į pinkles?
„Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Atkreipkite dėmesį į neįtikėtinai žemas kainas, prastos kokybės arba nebūdingai tai vietai prabangias nuotraukas ir raginimą kuo skubiau rezervuoti prekę arba paslaugą“, – aiškina IT saugumo specialistas.
M. Užupis tikina, kad sukčių taktikos visada turi bendrų bruožų, nesvarbu, kur jie veiktų. Pavyzdžiui, tikri „Booking.com“ darbuotojai telefonu neprašytų vartotojų paskyros slaptažodžio ar kitos finansinės informacijos.
„Apgavikai dažnai naudoja skubos taktiką, versdami jus greitai priimti sprendimą dėl rezervacijos ar mokėjimo. Jei jaučiate spaudimą, tai pirmas įspėjamasis ženklas. Niekada nespauskite įtartinų nuorodų ir nesiųskite pinigų tiesiogiai į nuomininko sąskaitą, nes taip platformos administratoriai negalės jums suteikti kompensacijos apgaulės atveju“, – teigia M. Užupis.
Renkantis laikiną būstą nuomai per internetines apgyvendinimo platformas, itin svarbu išsamiai įvertinti skelbimų atsiliepimus. Daugelyje platformų atsiliepimus gali palikti tik patvirtintos (angl. „verified”) paskyros, todėl gausūs ir detalūs atsiliepimai apie patirtį bute ar viešbutyje padeda užtikrinti jo patikimumą.
Jei skelbimas neseniai paviešintas, neturi įvertinimų arba nėra išsamiai aprašytas, geriau pasirinkti kitą variantą. Specialistai taip pat rekomenduoja patikrinti būsto adresą, naudojantis „Google Maps“. Tai padės įsitikinti, jog nurodytu adresu iš tiesų yra tas pastatas, apie kurį kalbama.
Kilus bet kokioms abejonėms, susisiekite su platformos administracija tiesiogiai naudodami oficialius kontaktus, pateiktus svetainėje. O jei nesate tikri dėl savo gebėjimo apsisaugoti ir atpažinti įtartinus skelbimus, apsvarstykite galimybę kreiptis į kelionių agentūrą.
