Lietuvoje praūžusi 100-oji Dainų šventė vieniems padovanojo įsimintinas akimirkas, o kitiems, deja, nusivylimą – vėl pasitaikė atvejų, kai bilietus į renginius bandę įsigyti žmonės tapo sukčių aukomis. Socialiniuose tinkluose netikrus profilius sukūrę asmenys siūlė įsigyti bilietus į seniai išparduotus renginius, tačiau vos gavę pinigus – dingo. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, primena, kaip atpažinti tokias apgaulės schemas ir neprarasti pinigų.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotrauka
Klastą išduoda keli požymiai
Pasak M. Užupio, Dainų šventė – tik vienas iš daugybės renginių, iš kurių nusprendė pasipelnyti sukčiai. Šią vasarą Lietuvoje ir Europoje vyks ir kiti didelio susidomėjimo sulauksiantys renginiai – dainininkų Ed Sheeran ir Taylor Swift, grupės „Coldplay“ turų koncertai, olimpinės žaidynės Paryžiuje ir kiti įvykiai.
„Tele2“ IT saugumo ekspertas ragina išlaikyti budrumą ir bilietus pirkti tik iš patikimų perpardavėjų. Pasak jo, ypač atsargiems reikėtų būti socialiniuose tinkluose, kur bilietai perpardavinėjami specialiai tam sukurtose grupėse.
„Perpirkti bilietus socialiniuose tinkluose – rizikinga. Apgaulę gali išduoti keli požymiai. Visų pirma, įsitikinkite, ar pardavėjo profilis – tikras. Jei matote, kad profilio nuotraukos nėra, joje vaizduojamas koks nors animacinis personažas ar įtartinas žmogus, taip pat jei profilis buvo sukurtas labai neseniai, jame nėra įrašų, vos keli draugai – profilis gali būti netikras. Patikrinkite, ar turite bendrų draugų, ar šis pardavėjas yra bilietus grupėje pardavęs ir anksčiau, ar nėra buvę ankstesnių nusiskundimų“, – pataria M. Užupis.
Anot jo, kritiškumą reikėtų išlaikyti ir jau bendraujant su pardavėju. Reikėtų vengti sandorių, kuriuose reikalaujama sumokėti iš karto, nepateikus detalių. „Taip pat jokiu būdu neperveskite pinigų jei nurodytos sąskaitos gavėjas nėra tas pats asmuo, su kuriuo susirašinėjate – tai dar vienas požymis, kad pardavėjas gali būti apsimetėlis“, – įspėja saugumo ekspertas.
Jo teigimu, net ir gavus įsigytus bilietus, nereikia skubėti džiaugtis – jie gali būti padirbti ir atrodyti beveik taip pat, kaip tikri. Tiesa, šiuose bilietuose gali būti neatitikimų, pavyzdžiui, neįprastas šriftas, neteisinga informacija apie renginį, trūksta kai kurių apsaugos elementų.
Apgauna ir kitais būdais
M. Užupis atkreipia dėmesį, kad bilietų perpardavinėtojais apsimetantys sukčiai savo aukų ieško ne tik socialiniuose tinkluose. Vienas iš plačiai paplitusių sukčiavimo atvejų – suklastotos svetainės. Tokias svetaines dažnai išduoda neteisingai užrašyti URL adresai, kontaktinės informacijos trūkumas ir prastas svetainės dizainas.
„Autentiškos bilietų perpardavimo platformos paprastai atrodo profesionaliai ir teikia klientų aptarnavimo paslaugas. Kad netaptumėte šios apgavystės auka, visada patikrinkite adreso juostą ir įsitikinkite, kad jis prasideda „https://“ formatu, reiškiančiu saugų ryšį. Taip pat verta patikrinti klientų atsiliepimus ir vertinimus nepriklausomose svetainėse, forumuose“, – sako „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Dar vienas dažnas apgaulės būdas – permokos grąžinimo taktika, kai sukčius prašo sumokėti daugiau ir žada grąžinti skirtumą. Tokiu būdu siekiama išvilioti ne tik pinigus, bet ir mokėjimo informaciją. Turint galimybę, M. Užupis ragina naudoti tik saugius mokėjimo būdus.
„Venkite tiesioginių banko pavedimų, išankstinio mokėjimo ir grynųjų pinigų operacijų. Vietoje jų rinkitės patikrintas mokėjimo internetu sistemas, kurios užtikrina apsaugą nuo sukčiavimo. Geriausiai bilietus perpirkti iš oficialių perpardavimo svetainių, kurios apsaugo nuo netikrų sandorių ir užtikrina, kad gausite nepadirbtus bilietus. Saugokitės ir neįprastai mažų kainų. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tiesa, greičiausiai jis netikras“, – teigia M. Užupis.