Apsipirkinėjimas internetu tapo kasdienybe – virtualiose parduotuvėse įsigyjame ne tik drabužius, knygas, elektroniką ar kosmetines priemones, bet ir maisto prekes. Nors dauguma populiariausių elektroninių parduotuvių yra saugios, kibernetiniai sukčiai gali bandyti jums parduoti neegzistuojančius produktus ir taip siekti išvilioti pinigus ar užkrėsti jūsų įrenginius kenkėjiškomis programomis. Pasak eksperto, išlikti saugiems gali padėti vienas paprastas, bet mažai kam žinomas „Google“ įrankis bei kitos atsargumo priemonės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Spartus elektroninės prekybos svetainių išpopuliarėjimas pakeitė mūsų apsipirkimo būdus, nes suteikė galimybę naudotis daugybe internetinių parduotuvių su beveik neribotu asortimentu. Vis dėlto, toks pokytis atnešė ir papildomų rizikų – internete daugėjant kibernetinių grėsmių skaičiui, žmonės vis dažniau tampa sukčių aukomis. Nors nuo daugumos tokių rizikų gali apsaugoti specialios papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, vienas paprastas „Google“ įrankis, kuris padeda identifikuoti saugias svetaines“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas ir pataria, kokiais būdais galima atpažinti netikras el. parduotuves bei apsisaugoti nuo galimų nuostolių.
Naudokitės specialiu „Google“ įrankiu. „Google“ saugaus naršymo technologija kasdien peržiūri milijardus interneto adresų ir ieško nesaugių svetainių bei tų teisėtų internetinių svetainių bei parduotuvių, kurios buvo pažeistos kibernetinių grėsmių. Įspėjimus apie nesaugius tinklalapius galima matyti naršyklėje ir „Google“ paieškos sistemoje. Taip pat galima pasitikrinti , ar konkretus URL adresas yra saugus. Tiesa, vien patikrinti puslapį šiuo įrankiu neužtenka – reikėtų parduotuvės saugumą įvertinti ir kitais būdais.
Patikrinkite adreso juostą. Tikrinant el. parduotuvės autentiškumą, pirmiausia patartina atkreipti dėmesį į jos adreso juostą. Neretai sukčiai naudoja suklastotą URL adresą, labai panašų į tikrosios svetainės adresą. Suklastotas svetaines išduoda rašybos klaidos. Be to, jei svetainė, kurioje lankotės kelia įtarimų, pabandykite jos pavadinimą įvesti „Google“ paieškoje ir įvertinkite, ar pateksite į tą patį puslapį.
Adreso juostoje taip pat ieškokite pakabinamos spynos simbolio. Jį spustelėję galite matyti išskleidžiamąjį meniu, kuriame pateikiama informacija, ar svetainė turi galiojantį sertifikatą, pavyzdžiui, SSL (patvirtinantį, kad žiniatinklio adresas priklauso įmonei), kiek slapukų naudojama, kiti svetainės nustatymai ir ar jūsų šioje svetainėje naudojama informacija yra saugi. Tiesa, kai kurie kibernetiniai sukčiai jau įsigudrino nukopijuoti šį simbolį arba perimti jį turinčias teisėtas svetaines.
Patikrinkite socialinius tinklus. Verta patikrinti įmonės veiklą socialiniuose tinkluose – čia galima matyti, ar parduotuvė turi sekėjų, koks yra skelbiamas turinys, ar jis nėra nukopijuotas, koks sekėjų įsitraukimas. Taip pat reikėtų peržiūrėti, ar paskyrose nėra padirbtų atsiliepimų, įtartinų nuorodų į kenkėjiškas programas.
Peržiūrėkite įmonės kontaktinę informaciją. Įsitikinkite, kad kontaktinėje informacijoje nurodytas fizinis adresas, telefono numeris ir el. pašto adresas. Pastarajame reikėtų ieškoti įmonės domeno pavadinimo. Reikėtų žiūrėti įtariai, jei jis yra bendrinis (pavyzdžiui, „Gmail“ adresas) ir jei siunčiant el. laišką, jis grįžta atgal.
Įvertinkite bendrą svetainės išvaizdą. Patikrinkite, ar el. parduotuvės svetainė atrodo taip, tarsi būtų sukurta profesionaliai – ar yra rašybos, gramatikos klaidų, prastos kokybės paveikslėlių ir netvarkingo dizaino.
Saugūs mokėjimai. Parduotuves, kuriose atliekami mokėjimai internetu, kruopščiai tikrina finansų įstaigos. Prieš apsipirkdami puslapyje ieškokite mokėjimo bendrovių logotipų (pvz., „Visa“, „MasterCard“, „American Express“, „Maestro“).
Apsisaugokite nuo internetinių grėsmių. Saugiai apsipirkti internete gali padėti ir papildomos interneto apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Kitaip nei užsienio įrankiai, ši apsauga reaguoja ir į vietines grėsmes. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.
