Dėl didelio informacijos kiekio šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį į vieną užduotį, tad kasdienybėje, o ypač darbe, įsigali daugiaveika (angl. multitasking). Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo, mūsų smegenys nėra sutvertos kokybiškai atlikti kelis veiksmus vienu metu, tad tokia praktika ilgainiui gali lemti ne tik išaugusį stresą, nuovargį bet ir neatidumą bei klaidas darbe, kurios gali būti susijusios su kibernetinėmis grėsmėmis, rašoma „Tele2“ pranešime.
Sumažėjęs dėmesys ir atidumas
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kai darbe stengiamės vienu metu atlikti kelias užduotis, gali susidaryti įspūdis, kad kokybiškai padarome daugiau darbų. Tačiau psichologas tikina, kad nors tokiu būdu ir įmanoma greičiau įgyvendinti planus, sutaupyti laiko bei padidinti produktyvumą, užsiimti daugiaveika ilgainiui nėra gerai. Taip yra dėl to, kad, anot jo, evoliuciškai žmogaus smegenys vienu metu gali kokybiškai sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį.
„Daugelis galvoja, kad jei darome tris dalykus vienu metu, tai jie visi trys vienodai telpa mūsų galvoje. Tačiau iš tiesų psichologai ir mokslininkai daugiaveiką supranta kaip greitą persijungimą tarp skirtingų užduočių, kurio sąmoningai galime ir nepajausti. Bet tai reiškia, kad prie vienos užduoties nepabūname ilgesnį laiką ir dėl to kenčia mūsų dėmesys, atidumas tam tikroms detalėms, galime prasčiau atlikti kai kurias užduotis, greičiau pavargti“, – sako M. Kriščiūnas.
Psichologas pastebi, kad dabartiniame pasaulyje dirbančiam žmogui darbe tenka gerokai daugiau užduočių nei prieš kelis dešimtmečius. Darbuotojams dažnai reikia persiorientuoti, pritapti prie bet kokios naujos situacijos, jie turi būti nuolat pasiekiami, gali bet kada gauti naujos informacijos. Tai ir atneša būtinybę greitai persijunginėti tarp užduočių ir užsiimti daugiaveika, kuri netrunka tapti įpročiu.
Padidėja kibernetinės grėsmės
Anot M. Kriščiūno, nors savaime daugiaveika nėra blogas dalykas ir kai kuriose situacijose gali būti naudinga, ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių.
„Daugelio veiksmų darymas vienu metu sumažina mūsų susikaupimą ir dėmesį. Kuo daugiau darbų, užduočių žongliruojame, tuo gali būti sudėtingiau darbinėje aplinkoje pasiekti norimus rezultatus dėl kylančio nuovargio, galimo perdegimo ir streso. Toks nesusikaupimas, nenuoseklumas gali pakenkti tiek produktyvumui, tiek ir atnešti daug daugiau neatidumo bei lemti klaidas darbe“, – teigia jis.
Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad vienos tokių klaidų gali būti susijusios su sumažėjusiu kibernetiniu saugumu. Nesutelkiant dėmesio į galimas grėsmes, kibernetiniams sukčiams tampa lengviau apgauti savo aukas. Vienos Jungtinės Karalystės IT saugumo įmonės 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad būdami pavargę ar išsiblaškę darbuotojai daug dažniau darė klaidų, susijusių su kibernetiniu saugumu. Pavyzdžiui, net 52 proc. respondentų neatsilaikė fišingo (angl. phishing) atakai – paspaudė netikrą nuorodą el. laiške, nes jis atrodė kaip atsiųstas vieno įmonės vadovų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tyrimo duomenimis, dėl nuovargio ir išsiblaškymo vis daugiau žmonių padaro klaidų, keliančių pavojų įmonės saugumui, pavyzdžiui, paspaudžia netikras nuorodas apgaulinguose el. laiškuose arba išsiunčia jautrius duomenis sukčiams. Taip gali būti todėl, kad nespėjame atidžiai įvertinti gautos informacijos, nes mintys nuolat šokinėja prie vis kitos užduoties. Vis dėlto, vertinant galimas pasekmes, sugebėti atpažinti kibernetinių nusikaltėlių pinkles tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime yra labai svarbu, todėl daryti kelis darbus vienu metu reikėtų kuo mažiau. Įmonėms taip pat būtų naudinga įsidiegti papildomus įrankius, kurie apsaugo nuo grėsmių internete“, – sako D. Drakickas.
Yra būdų sau padėti
Pasak psichologo M. Kriščiūno, daugelio veiksmų darymo vienu metu iš tiesų reikėtų vengti. Jis rekomenduoja įvertinti savo aplinką bei suprasti veiksnius, kurie paskatina imtis kelių užduočių vienu metu. Sukoncentruoti dėmesį į vieną veiksmą padeda aiškių prioritetų įsivardinimas – jei darbai atliekami svarbiausios eilės tvarka, jiems lengviau paskirti visą savo laiką.
„Ne ką mažiau svarbu yra vengti visokių kitų blaškančių dalykų. Tai socialinės medijos, naršymas internete, triukšminga aplinka, net pokalbiai su kolegomis prie darbo stalo. Tai irgi laikoma daugiaveika, nors tiesiogiai gali ir nebūti susiję su jūsų atliekamu darbu, tačiau yra užduotis smegenims. Svarbu daryti vieną dalyką vienu metu ir pasiskirti laiką koncentruotam darbui ir pertraukoms. Toks planavimas padeda savo aplinką susidėlioti taip, kad „multitaskinimo“ ir sąlygų jam atsirasti būtų kuo mažiau“, – teigia psichologas.
Tiems, kurie jaučia, kad daugelio veiksmų darymas vienu metu darbe jau kelia įtampą ar stresą, M. Kriščiūnas pataria išbandyti psichologijoje dažnai taikomas dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikas. Dėmesingas įsisąmoninimas grindžiamas tuo, kad žmogus turi pajausti tai, kas su juo vyksta esamuoju laiku – klausomasi kūno siunčiamų signalų, taip siekiant sulėtinti tempą ir persiorientuoti.
„Vien atsitraukimas nuo bet kokios užduoties, nuo to, kas kelia stresą ar nerimą ir dėmesio sutelkimas į save jau gali mus priartinti prie nusiraminimo. Paklauskite savęs, kaip šiuo metu jaučiatės, nes per savo fizinius pojūčius galite suprasti, ką patiriate. Tam pasitelkiamos visos juslės – skonis, lytėjimas, uoslė, klausa, rega, kurie gali įžeminti ir suteikti atsigręžimą atgal į save. Dėmesingo įsisąmoninimo tikslas ir yra pasižiūrėjimas, kas aš esu šiuo atveju, šioje situacijoje. Tai elementarus dėmesio sutelkimas į save, į savo kūno pojūčius, savo emocinius išgyvenimus. Tam užtenka ir kelių minučių būnant darbe“, – sako M. Kriščiūnas.
