Neretai pasitaiko, kad per klaidą pinigus gyventojai perveda visiškai nepažįstamam žmogui, o galbūt nurodo neteisingą gavėjo vardą ir pavardę. Bankų atstovai vardija, ką tokiu atveju turėtų daryti ne tik klaidą padaręs banko klientas, bet ir svetimus pinigus gavęs asmuo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Be to, paskirtyje nurodžius įtartinus raktažodžius, jūsų mokėjimas gali būti netgi sustabdomas, o apie tai sužinotų ir teisėsaugos institucijos.
Specialistai primena, kad perkant, parduodant ar susimokant už skirtingas paslaugas bankiniu pavedimu, labai svarbu nepražiopsoti, kokius duomenis suvedame.
Štai jeigu suvesime kito asmens banko sąskaitos numerį, kurį sudaro 34 simboliai, neteisingai, gali kilti papildomų keblumų susigrąžinant savo pinigus.
Ką daryti suklydus arba gavus pinigų iš nepažįstamo asmens?
Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Verčinskas pasakojo, kad tokių atvejų, kai gyventojai padaro klaidą, įvesdami tam tikrus duomenis pervedant pinigus, kiekvieną mėnesį pasitaiko ne vienas.
„Turint mintyje, kokį didelį skaičių mokėjimų atlieka banko klientai, tokie atvejai pasitaiko išskirtinai retai, tačiau taip nutinka.
Per mėnesį vidutiniškai 20 klientų kreipiasi dėl neteisingai nurodyto gavėjo sąskaitos numerio“, – kalbėjo banko atstovas.
G. Verčinskas sako, kad tokiu atveju žmonės turi teisę kreiptis į savo banką su prašymu atsekti neteisingą mokėjimą, o pats mokėtojo bankas privalo imtis visų priemonių, kad būtų galima atsekti atliktą mokėjimo operaciją ir privalo siekti atgauti pervestas lėšas.
„Jei atgauti lėšų neįmanoma, mokėtojo bankas, mokėtojui pateikus prašymą, turi pateikti informaciją, kad jis galėtų kreiptis į teisėsaugą. Tokiais atvejais gavėjo bankas privalo bendradarbiauti, taip pat mokėtojo bankui perduoti visą informaciją, reikalingą mokėjimo operacijai atsekti ir lėšoms atgauti“, – paaiškino G. Verčinskas.
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius taip pat antrina, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie yra pavieniai.
„Suklydus ir pervedus pinigų ne tam gavėjui, reikėtų kreiptis į savo banką dėl konsultacijos, kaip elgtis toliau. Pats bankas gali kreiptis į lėšų gavėją su prašymu grąžinti pinigus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių gavėjas nesutiktų to daryti, siuntėjas galėtų gauti jo duomenis ir kreiptis į teisėsaugą“, – kalbėjo banko atstovas.
Tuo metu SEB banko atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė užsimena, kad galimybė nesunkiai susigrąžinti per klaidą prarastus pinigus egzistuoja.
„Kai mokėjimas jau yra padarytas, t.y. klientas jau įvedė programėlės „Smart-ID“ kodus ar patvirtino mokėjimą kita priemone, ir klientas pastebėjo klaidą, jis gali pateikti prašymą atšaukti patvirtintą mokėjimo nurodymą interneto banke, telefonu ar banko skyriuje.
Jei mokėjimo nurodymas dar neišsiųstas gavėjo bankui ir lėšos nėra neįskaitytos į gavėjo sąskaitą, pinigai į kliento sąskaitą bus grąžinti. Jeigu lėšos jau įskaitytos į lėšų gavėjo sąskaitą, pinigai gali būti grąžinti tik gavus lėšų gavėjo sutikimą“, – kalbėjo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Pašnekovės teigimu, jeigu pinigai per klaidą pervedami ne tam gavėjui, yra rekomenduojama su juo susisiekti tiesiogiai. Tiesa, jei to padaryti nėra galimybės, bankas gali tarpininkauti, siekiant susigrąžinti prarastus pinigus.
Šiaulių banko atstovė spaudai Monika Rožytė paragino gyventojus visuomet atidžiai patikrinti suvedamas mokėjimo detales – gavėjo vardą, pavardę arbą sąskaitos numerį. Pašnekovės teigimu, tai ypač svarbu padaryti, kai pinigai yra pervedami pirmąjį kartą, o ne iš ruošinių sąrašo.
„Tokiais atvejais savo klientams rekomenduojame nedelsiant kreiptis į policiją ir į savo banką. Bankas deda visas pastangas lėšas susigrąžinti, tačiau pasitaiko situacijų, kuomet lėšų gavėjo sąskaitoje jau nebėra arba asmuo, kuriam buvo pervestos lėšos, nesutinka grąžinti lėšų nukentėjusiam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, gavėjo bankas privalo gauti gavėjo sutikimą grąžinti lėšas“, – kalbėjo M. Rožytė.
Medicinos banko atstovai taip pat įvardija, kad jei nurodytas banko sąskaitos numeris buvo klaidingas, mokėjimai yra grąžinami. Tuo atveju, jeigu sąskaitos numeris yra nurodytas teisingai, tačiau pinigus per klaidą gavo ne tas asmuo, nukentėjusiam asmeniui patariama susisiekti iškart su gavėju.
O štai jeigu mokėjimas jau įvyko ir mokėtojas įtaria galimą sukčiavimą, tokiu atveju jis turėtų informuoti finansų įstaigą ir kreiptis į policiją.
„Tikimybė susigrąžinti lėšas priklauso nuo įvairių aplinkybių: kaip greitai mokėtojas informuos apie sukčiavimo atvejį, kiek pagrįstas įtarimas, ar lėšos yra gavėjo sąskaitoje ir kt.“ – aiškino banko atstovai.
Gavus pinigų, ragina netylėti
G. Verčinskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad gyventojai netikėtai gavo pinigų iš nepažįstamo asmens, imti džiūgauti nereikėtų, mat tai nėra loterijos bilietas, todėl labai svarbu iškart apie įtartinas lėšas pranešti bankui.
„Tokiais atvejais klientas privalo jam nepriklausančias lėšas ir/ar finansines priemones nedelsiant pervesti į banko nurodytą sąskaitą. Klientas neturi teisės disponuoti jam nepriklausančiomis klaidingai pervestomis lėšomis ir/ar finansinėmis priemonėmis“, – teigė pašnekovas.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat sako, kad tokių atvejų, kai pats klientas kreipiasi į banką ir tikina, jog gavo pinigų iš jam nežinomo mokėtojo, pasitaiko labai retai – vos 1 ar 2 atvejai per metus.
„Bankas visų pirma patikrina, ar nebuvo banko klaidos įskaitant lėšas. Jei suklydęs mokėtojas kreiptųsi į banką prašydamas grąžinti lėšas, bankas jas nurašytų nuo kliento sąskaitos tik gavęs kliento sutikimą.
Klientui nesutikus grąžinti lėšų, mokėtojas gali siekti jas susigrąžinti teisiniu keliu. Tokiu atveju mokėtojui prašant bankas privalės mokėtojui atskleisti kliento duomenis būtinus kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą. Jei teisėsaugos institucijos ar teismas bankui duos nurodymą grąžinti lėšas, bankas šį nurodymą vykdys“, – pasakojo banko atstovė.
Kitų bankų atstovai antrina, kad gavus pinigų į savo sąskaitą, pirmiausiai vertėtų susisiekti su savo banku, o vėliau, paaiškėjus, kad klaida iš tiesų buvo padaryta, perversti gautus pinigus atgal į mokėtojo sąsakitą.
Net ir už juokelius mokėjimus gali sustabdyti
Lietuvoje veikiantys bankai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, taip pat Europos Sąjungos įgyvendinimų tarptautinių sankcijų, tad jeigu yra pastebimi įtartini veiksmai, kai kuriais atvejais mokėjimai gali būti sustabdomi.
SEB banko atstovė sako, kad pagal sudarytą sudartį su klientu mokėjimo nurodymas yra oficialus dokumentas ir klientas yra atsakingas už jo turinį bei teisingumą, tad ši informacija yra stebima.
„Todėl net tuo atveju, kai klientai bando mokėjimo paskirtyje įrašyti netinkamus juokelius, pavyzdžiui, apie teroristų finansavimą bei kitus pokštus, reikėtų priminti, kad bet kokie nelegalią veiklą indikuojantys žodžiai, nurodyti mokėjimo paskirtyje, gali sukelti įtarimų.
Klientas pagal sutartį yra atsakingas už pateikiamos informacijos turinį ir tokie mokėjimai gali būti nevykdomi, taip pat apie juos gali būti pranešama atsakingoms institucijoms“, – paaiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Pašnekovas E. Jurevičius taip pat sako, kad mokėjimų pervedimų paskirtyje reikėtų vengti įrašų, kurie galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su neteisėta veikla, pavyzdžiui, kontrabanda, ginklais, terorizmu.
„Įtarus neteisėtą veiklą pervedimai gali būti sustabdyti, o kliento paprašyta pateikti mokėjimo pagrįstumą įrodančius dokumentus“, – teigė jis.
G. Verčinskas taip pat užsimena, kad kai kurie klientų veiksmai nėra toleruojami.
„Netoleruojame mokėjimo pervedimų paskirtyje jokių įrašų, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų. Tokias mokėjimo operacijas stabdome, o jų neįvykdžius – lėšos grąžinamos atgal į sąskaitą“, – sakė G. Verčinskas.
Medicinos banko atstovai taip pat įvardijo, kuriais atvejais tam tikri pervedimo paskirtyje įrašomi raktažodžiai gali sukelti papildomų įtarimų.
„Mokėjimo operacijos rizika ir poreikis papildomai patikrai vertinamas pagal įvairius mokėjimo operacijos rekvizitus. Pavyzdžiui, įtarimų gali sukelti mokėjimo operacijos paskirtyje nurodomos trumpos ir mokėjimo paskirties neatskleidžiančios frazės: dovana, paskola, kripto, investavimas, pagalba, ar kt.
Finansų įstaiga įtartinas mokėjimo operacijos sustabdo, atlieka vidinius tyrimus ir, esant pagrįstiems įtarimams, praneša teisėsaugos institucijoms“, – kalbėjo banko atstovai.
