Per šių metų antrą ketvirtį sukčių padaryta žala SEB banko klientams viršijo 2,4 milijono eurų ir buvo beveik tris kartus didesnė negu pernai tuo pačiu metu.
Sukčiavimo atvejų fiksuota penkis kartus daugiau. Jau kurį laiką populiariausias sukčiavimo būdas yra SMS žinutės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
SMS, kur į jus kreipiasi vardu
„Po pastarųjų duomenų nutekėjimo incidentų įvairiose įmonėse, padažnėjo atvejų, kai sukčių siunčiamose žinutėse minimas asmens vardas ar pavardė. Taip sukčiai bando kuo labiau suasmeninti SMS žinutes ir priversti asmenį spustelti atsiųstą nuorodą ir atskleisti savo prisijungimo prie interneto banko kodus.
Įtariame, kad sukčiai asmens vardą ar pavardę ir kontaktinius duomenis gali gauti iš įvairiose interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose pasisavintos, programišių nutekintos informacijos. Apie tokius atvejus viešojoje erdvėje girdime vis dažniau,“ – sako Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Anot jos, nors tokių suasmenintų SMS žinučių kol kas dar pasitaiko palyginti nedaug, tačiau neatmetama, kad, sukčiams tobulėjant, tokios žinutės gali būti pradėtos siųsti masiškai.
Pastaruoju metu gyventojai gauna ne tik sukčių siunčiamas žinutes banko vardu, tačiau sulaukia ir nemažai klaidinančių pranešimų iš neva siuntų tarnybų ar skelbimų portalų, kai perka ar parduoda įvairias prekes.
„Todėl gyventojams ypač svarbu kritiškai vertinti žinučių turinį ir žinoti, kad bankas niekada nesiunčia žinutės su nuoroda, taip pat atminti, jog prekės pirkėjui ar pardavėjui nereikia žinoti jūsų interneto banko prisijungimo kodų, kortelės numerio ar sąskaitos likučio“, – pabrėžia SEB banko atstovė.
Kaip bankas kovoja su sukčiais?
- Nuolat informuoja ir įspėja klientus apie dažniausius sukčiavimo atvejus ir tobulėjančius sukčiavimo būdus;
- Nesiunčia jokių aktyvių nuorodų SMS žinutėmis, todėl jau vien gauta neva banko siųsta žinutė su nuoroda turėtų sukelti nepasitikėjimą;
- Nuolat tobulina savo stebėsenos priemones, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas;
- Inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą;
- Diegia technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą.
Ką atsiminti, kad išvengtumėt finansinio sukčiavimo?
Jei žinutės siuntėjas bankas, tai nebūtinai žinutė iš tikro banko. Šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą. Tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Išmaniuosiuose telefonuose SMS žinutės grupuojamos pagal tai, ką nurodo siuntėjas.
Nepatikėkite savo duomenų neaiškioms nuorodoms. Jokiu būdu nespauskite SMS žinutėmis, laiškais atsiųstų nuorodų ir neveskite ten savo duomenų – prisijungimo prie interneto banko, programėlės „Smart-ID“ kodų, mokėjimo kortelių duomenų, asmens kodo.
Ką daryti, jei tapote sukčių auka?
Jei supratote, kad tapote sukčių auka, turėtumėte kuo skubiau kreiptis į banką arba užpildyti prašymą dėl mokėjimo atšaukimo, jei jis nebuvo momentinis ir pinigai dar nėra pervesti. Prašymą galima užpildyti ir interneto banke.
Atkreipiame dėmesį, kad SEB banko Konsultacijų centras dirba visą parą visomis savaitės dienomis, tad susisiekti su banko konsultantais ir pranešti apie sukčiavimą bei atlikti reikiamus veiksmus galima bet kuriuo metu.
