Pernai Lietuvos gyventojai su finansinio sukčiavimo atvejais susidūrė du kartus dažniau nei 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Ypač aktyviai sukčiai mėgino iš gyventojų pinigus išvilioti SMS žinutėmis − tokio sukčiavimo atvejų buvo užfiksuota 7 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Bendrai gyventojai ir verslas dėl sukčių prarado daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Finansinio sukčiavimo atvejų skaičius per praėjusius metus pastebimai išaugo, o tam tikri sukčiavimo būdai buvo panaudoti kelis kartus dažniau nei 2020 m. Visgi bendrą patirtos finansinės žalos sumą pavyko amortizuoti išsaugojus ir gyventojams bei verslo įmonėms grąžinus beveik 1,5 mln. eurų“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Saugumo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo sukčių išsaugota nemenka bendra pinigų suma turėjo įtakos ir sumažėjusiai vidutinei nuostolių sumai. 2021 m. vidutinė žalos suma, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik du kartus ir siekė 1,3 tūkst. eurų, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai.
Brangiai kainavo skambučiai ir SMS pranešimai
Pasak Ž. Augonės, didžiausių nuostolių, skaičiuojant vidutines sumas, gyventojai patyrė sulaukę melagingų sukčių skambučių ir atlikę sukčių prašomus veiksmus.
„Dažniausiai tokių skambučių metu sukčiai prisistato finansų institucijų darbuotojais ir, kurdami psichologinį spaudimą, gyventojus informuoja apie neva iš jų sąskaitų atliekamus įtartinus pavedimus ar nepakankamą sąskaitų saugumą. Siūlydami šių „problemų“ sprendimą, sukčiai prašo pateikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ar banko sąskaitos duomenis, o juos gavę stengiasi pasisavinti gyventojų pinigus“, − sako Ž. Augonė.
„Swedbank“ duomenimis, sukčiavimo telefonu atvejų skaičius pernai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,3 karto, o vidutinė nuostolių suma, sulaukus melagingo sukčių skambučio, siekė 3 tūkst. eurų.
Kaip pastebi banko atstovė, itin smarkiai – net 7 kartus – padaugėjo dėl sukčiavimo SMS žinutėmis pradėtų tyrimų atvejų.
„Sulaukę SMS pranešimo su raginimu prisijungti prie savo interneto banko, atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą ar patvirtinti mokėjimą, kurio patys neinicijavo, bei iki galo įvykdę visas sukčių instrukcijas, gyventojai pernai neteko vidutiniškai 700 eurų“, – pažymi Ž. Augonė.
Meilės ir investicijų pažadai
„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais gyventojai beveik 3 kartus dažniau susidūrė su romantinio sukčiavimo atvejais. Tikėjimas, kad socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse pavyko atrasti gyvenimo meilę, sukčių aukoms atsiėjo vidutiniškai 1 tūkst. eurų.
Pasak „Swedbank“ atstovės, šią sukčiavimo formą įvaldę piktadariai skiria daug laiko bendravimui, įtikinėja savo jausmų nuoširdumu, yra dėmesingi ir išklausantys. Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai romantinių sukčių aukos atsisako tikėti banko specialistų ir policijos pareigūnų raginimais neatlikti mokėjimo pavedimų savo virtualioms „meilėms“.
Aktyvūs pernai buvo ir sukčiai, siūlantys fiktyvias investicijas. Gyventojams apgaulingi pasiūlymai investuoti vidutiniškai kainavo 1,7 tūkst. eurų, o šio sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 40 proc., rodo „Swedbank“ duomenys.
„Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose tinklalapiuose išvydę melagingus pasiūlymus investuoti žadant didžiulę ir greitą grąžą, dalis gyventojų neatsispiria pagundai tokiu būdu uždirbti. Deja, gyventojai neįvertina, kad žadama didelė grąža neatitinka realių finansų rinkų sąlygų ir tokie pasiūlymai tiesiog yra per geri, kad galėtų realizuotis“, – komentuoja Ž. Augonė.
Primena svarbiausias saugumo taisykles
Pasak „Swedbank“ informacinės saugos vadovės, siekiant išvengti finansinių nuostolių, susidūrus su sukčiais svarbu atminti kelias saugumo taisykles.
Visų pirma, niekam ir niekada negalima atskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų, „Smart-ID“ kodų ir mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.
Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.
Antras svarbus veiksnys − negalima spausti jokių nuorodų, kurias gaunate elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar pokalbių programėlėse. Tai gali būti virusas arba vadinamoji duomenų žvejybos ataka (ang. Phishing), skirta išvilioti svarbią asmeninę jūsų informaciją, o vėliau ir pinigus.
Taip pat svarbu priminti, jog žadama 25, 50 ar 100 proc. investicijų grąža per itin trumpą laikotarpį niekaip negali būti vertinama kaip patikimas pasiūlymas. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų sudaro 7–9 proc. per metus ir tokią grąžą daugelis gyventojų gali pasiekti savarankiškai, naudodamiesi saugiais ir patikrintais investavimo būdais.
