Ukrainoje vykstantis karas yra pirmasis, taip plačiai nušviečiamas ne tik spaudoje, bet ir socialiniuose tinkluose. Galimybė socialiniuose tinkluose stebėti karo įvykius 24/7 kenkia abiem pusėms. Ukrainos vyriausybė nuolatos prašo gyventojų kuo mažiau kelti informacijos apie Ukrainos karių veiksmus į socialinius tinklus, nes ją stebi ir mato ne tik vietiniai, bet ir priešinga pusė. Tai gali pakenkti Ukrainos gynybai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės, komunikacijos teisės ir duomenų apsaugos ekspertės Ramintos Bučiūtės, Rusijai tokia išsami informacijos sklaida trukdo skleisti propagandą apie „specialią karinę operaciją“. R. Bučiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijoje iš pradžių buvo itin sulėtintas interneto ryšys „Facebook“, „Youtube“, „Instagram“, Twitter“ bei kitiems socialiniams tinklams, kad naudojimasis jais būtų itin sudėtingas. Juk niekas nemėgsta, kai reikia ilgai laukti, kol bus atvertas norimas turinys. Tačiau neseniai buvo imtasi dar griežtesnių priemonių ir „Facebook“ bei „Twitter“ Rusijoje buvo užblokuoti. Be to, 2022 m. kovo 4 d. Rusijoje buvo priimtos baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias už „neteisingos“ informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiklą skleidimą gali būti skirta iki 15 metų įkalinimo bausmė. Taip pat, Rusijoje buvo sustabdytas paskutinių likusių nepriklausomų televizijos kanalų transliavimas, tiesa atsisveikindami žurnalistai žadėjo ieškoti kitų platformų kaip informuoti visuomenę. Šie Rusijos valdžios atlikti įstatymų pakeitimai bei veiksmai dar labiau apribojo Rusijos gyventojų galimybes gauti informaciją iš įvairių šaltinių.
Visuotinai žinoma informacija apie Rusijoje veikiančius „trolių fabrikus“, kurie skleidžia melagingą informaciją (propagandą) ne tik pačioje Rusijoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pirmąją Rusijos agresijos Ukrainoje dieną Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė įspėjo visuomenę, jog šiuo metu ypač gali sustiprėti „trolių fabriko“ veikla bei sklisti dezinformacija, ir prašė visuomenės būti budrios, o didieji naujienų portalai išjungė komentavimo galimybes po publikacijomis apie įvykius Ukrainoje. Dažnai komentavimo galimybė yra puiki terpė pasireikšti „kremliaus trolių fabriko“ darbuotojams.
Dezinformaciją draudžiantys įstatymai
Teisininkė pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, jog visuomenės informavimo priemonėse (laikraščiuose, naujienų portaluose, televizijoje, radijuje ir kt.) draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) atlieka nuolatinę visuomenės informavimo priemonių stebėseną dėl galimų įstatymo pažeidimų ir gali atlikti tyrimus savo iniciatyva bei nustačiusios pažeidimus imtis priemonių.
LRTK turi teisę be baudos skyrimo sustabdyti televizijos ar radijo programų transliavimą Lietuvos teritorijoje, jeigu yra nustatomi pažeidimai.
Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 25 d. ir vasario 28 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija už nuolatinį tendencingos dezinformacijos bei karo propagandos skleidimą nusprendė laikinai sustabdyti televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ 5 metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ 3 metams retransliavimą Lietuvoje. Taip pat šios programos nebėra prieinamos Lietuvos vartotojams ir interneto platformoje „Youtube“. ŽEIT gali įpareigoti visuomenės informavimo priemones pašalinti skelbiamą dezinformaciją, karo propagandą ir kt. Taip pat, nustačiusi įstatymo pažeidimus, ŽEIT gali kreiptis į teismą dėl laikraščio, žurnalo ar naujienų portalo veiklos laikino sustabdymo arba nutraukimo.
Policija skelbia, kad jau kreipėsi dėl keleto dezinformaciją skleidžiančių interneto svetainių prieigos ribojimo Lietuvoje.
Už viešą pritarimą karo nusikaltimams numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1702 straipsnis numato, jog tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tiek už minėtus pažeidimus, tiek už baudžiamuosius nusižengimus ar nusikaltimus yra atsakingi visi asmenys, kurie viešai skleidžia neteisingą informaciją (yra keletas išimčių). Tad gyventojai apie pastebėtus pažeidimus yra raginami informuoti ŽEIT bei Lietuvos policiją.
Raminta Bučiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad apie pastabėtą dezinformaciją socialiniuose tinkluose (įrašus, komentarus) galima informuoti ir jų administratorius, kuriuos įstatymai įpareigoja šalinti tokį turinį. „Tam socialiniuose tinkluose yra įdiegti funkcionalumai, kurie leidžia informuoti apie pastebėtą dezinformaciją, neapykantos kurstymą ir kt. Šių pranešimų pagrindu socialinių tinklų administratoriai įvertina turinį ir gali jį pašalinti bei blokuoti paskyros valdytoją“, – pažymi komunikacijos teisės ekspertė.
Atidumas vertinant gaunamą informaciją
Kaip nurodoma viename pirmosiomis karo dienomis paskleistame „Meme“: „Nuo šiol iš pandemijos ir skiepų eksperto, tampu karo ekspertu“. Pasak „Glimstedt“ teisininkės, socialiniuose tinkluose yra daugybė informacijos apie karinį konfliktą (kartais dalis vaizdinės informacijos yra seni įvykiai iš kitų karinių konfliktų), tad svarbu pasirinkti tinkamus ir patikimus informacijos šaltinius, įvertinti asmenų profilius ar puslapius, kurie skelbia informaciją. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ yra galimybė patikrinti puslapio skaidrumą, t. y. kada jis sukurtas, kaip keitėsi jo pavadinimas, iš kokio regiono žmonės į jį kelia informaciją. Šis funkcionalumas gali pagelbėti įvertinant, ar tai patikima informavimo priemonė. „Atidžiai vertinkite turinį, kurį stebite ir kuriuo norite dalintis socialiniuose tinkluose. Geriau mažiau, bet patikimos ir patikrintos informacijos. Laikykimės informacinės dietos, o apie pastebėtus pažeidimus informuokime socialinių tinklų valdytojus bei institucijas“, – pataria R. Bučiūtė.
