Remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2021 m. duomenimis, beveik trečdalis skundų (83) dėl internete paskleistos informacijos susiję su socialiniais tinklais (Facebook, Linkedin, TikTok, Instagram, Discord ir kt.) Jau ankstesniais metais atkreiptas dėmesys, kad skundų dėl galimų pažeidimų įvairiuose socialiniuose tinkluose daugėja. Savo įžvalgomis ir patarimais pranešime žiniasklaidai dalinasi Mykolo Romerio universiteto Teisingumo laboratorijos vadovė Salvija Mulevičienė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Neretai socialinių tinklų turinio kūrėjai ir naudotojai, drąsiai skleisdami informaciją, viešindami asmens duomenis, nesusimąsto apie tai, kad gali būti laikomi asmens duomenų valdytojais (viešosios informacijos rengėjais) ir atsako už savo socialinėse paskyrose paskelbtų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Be to, jie patenka į ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo sritį.
Dažnai duomenų viešinimas susijęs su turinio kūrėjų ir naudotojų žinių apie tai, kas yra asmens duomenys ir kokiais atvejais tampama asmens duomenų valdytoju/tvarkytoju, trūkumu. Pavyzdžiui, asmuo internete paviešina netinkamai pastatyto automobilio su gerai matomais valstybiniais numeriais ar pamesto asmens dokumento nuotraukas. Tokiu būdu socialinių tinklų naudotojai, norėdami padaryti gerą darbą (surasti asmens dokumento savininką), nesusimąstydami apie galimas grėsmes, pažeidžia tų asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą, nes duomenys tampa pasiekiami neapibrėžtam asmenų ratui.
Visų pirma vertėtų prisiminti, kad asmens tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai arba netiesiogiai. Kitaip tariant, nebūtina atskleisti asmens vardą ir pavardę, kad galėtume identifikuoti konkretų asmenį. Asmens tapatybei nustatyti galima panaudoti ir tokius duomenis kaip automobilio numeris ar vaizdo duomenys. Kai kuriems duomenims dėl jų svarbos skiriama ypatinga apsauga. Tai biometriniai ir genetiniai duomenys, su sveikata ar lytiniu asmens gyvenimu, lytine tapatybe susijusi informacija.
Svarbu žinoti ir kas laikoma asmens duomenų tvarkymu. Tai gali būti bet koks pasidalinimas užrašais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, kuriuose esama asmens duomenų, taip padarant juos prieinamus socialiniuose tinkluose. Kai kurią informaciją galima skelbti laisviau. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose (nesvarbu, ar uždaroje grupėje, ar asmeninėje paskyroje) pateikiama informacija, susijusi tik su skelbiančio asmens privačiu gyvenimu, pomėgiais, asmens nuotraukomis ar vaizdo įrašais, asmens duomenų atskleidimui taikoma namų ūkio išimtis ir BDAR nuostatos tokiai veiklai netaikomos. Tačiau ir šiuo atveju svarbu prisiminti, kad tai turi būti visiškai asmeninio pobūdžio, tik artimam ratui pasiekiama informacija, kurios skleidimu nesiekiama komercinių ar su profesine veikla susijusių tikslų.
Su duomenų tvarkymu BDAR sieja nemažai apribojimų ir pareigų asmens duomenų tvarkytojui, pavyzdžiui, gauti asmens, kurio duomenis norima paviešinti, sutikimą. Kita vertus, Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, teisė į asmens duomenų apsaugą pagal BDAR turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos bei žurnalistikos tikslais.