Į skaitmenines apgavikų pinkles pasauliniu mastu papuola dešimtys tūkstančių žmonių. Kaip išvengti sukčių žabangų pataria tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovės „Western Union Lietuva“ skaitmeninės rizikos valdymo komandos vadovė Vilija Kaušakytė, visus ragindama vadovautis trimis paprastomis taisyklėmis: jei nedalyvavai loterijoje, negali laimėti; jei neturi vaikų, jie negali pakliūti į avariją; jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tai greičiausiai yra melas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sukčiavimo problema tokia opi, kad šiandien, atsidarius bet kurios elektroninės bankininkystės puslapį, pasirodo įspėjimas: jokiu būdu nesidalinkite savo duomenimis su nepažįstamaisiais. Visi esame girdėję istorijų, kaip apgavikai vidury nakties skambina vyresnio amžiaus žmonėms ir praneša apie avarijose traumuotus anūkus, kuriems staigiai reikia pinigų. Tokių atvejų šiandien pasitaiko daug mažiau, tačiau sukčiai tobulėja ir nuolat atnaujina savo išpuolių techniką, lėšų jie prašo pervesti ne tik naudojantis bankų paslaugomis, bet ir atliekant pinigines perlaidas. Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėja apgavystės metodas, kai asmenys yra skatinami dalyvauti įvairiose loterijose naudojantis žymių žmonių ar nuomonės formuotojų profiliais. „Tai – paskutinė mūsų pastebėta tendencija Lietuvoje, bet pasauliniu mastu, įvairiais scenarijais, tai vyko visada“, – kalba V. Kaušakytė.
Sukčiai naudojasi žmonių emocijomis
Sukčiavimo schemos būna sėkmingos, kai apgavikams pavyksta pasinaudoti žmonių vienišumu, emocijomis ir pažeidžiamumu. Viena populiariausių technikų šioje schemoje – romantinė apgaulė. „Tokių atvejų yra buvę ir Lietuvoje: kai žmogus – moteris ar vyras – susipažįsta su asmeniu iš kitos šalies internete, palaipsniui gimsta jausmai, o tada asmuo ima prašyti pinigų lėktuvo bilietui, finansinės pagalbos, kad galėtų įsigyti telefoną, kompiuterį ar kitą techniką, kuri leistų dar artimiau ir dažniau bendrauti“, – į sukčių pinkles pakliuvusių žmonių istorijomis dalijasi V. Kaušakytė. Klientų rizikos ekspertė sako, kad ne visos pažintys internete yra apgavystė, tačiau ji pataria įtariau žiūrėti į bet kokius naujų pažįstamų prašymus atsiųsti pinigų. „Jeigu jūsų prašo pinigų lėktuvo bilietui, pasiūlykite tiesiog nupirkti bilietą, ir iš reakcijos pamatysite, ar jūsų pasiūlymas domina naująjį širdies draugą ar draugę“, – pataria specialistė.
Sukčiai puikiai pasinaudoja ir pandemijos keliamomis emocijomis – dabar prašo pinigų prisidengdami tuo, kad jiems reikia lėšų dėl COVID situacijos. Pasitaiko tokių scenarijų, kai žmones per socialinius tinklus, ypač „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekia tokio pobūdžio žinutės: „Mano vardas – toks ir toks, gyvenu šalyje, kur itin bloga situacija, reikia deguonies ar kaukių. Ar galite paremti ir atsiųsti pinigų?“. Tokiu atveju tikrai sunku suprasti, ar pagalbos prašymas yra nuoširdus – galbūt tai sukčius, prisidengęs jautria situacija. Norintiems įsitikinti, kad prašantysis neturi piktų kėslų, „Western Union“ ekspertė pataria vietoj pinigų pasiūlyti atsiųsti pagalbos priemonių, pvz., kaukių.
„Sukčiui reikės pinigų, jo nedomina nei kaukės, nei lėktuvo bilietai ar kitas konkretus daiktas. Jo tikslas – gauti pinigų ir po kurio laiko dingti“, – vertina pašnekovė.
Dar vienas apgavystės metodas, populiarus šiandien – socialiniuose tinkluose pasirodantys skelbimai, kad yra atiduodami ar dovanojami gyvūnėliai. Pasaulyje yra daug gyvūnų mylėtojų, kurie susidomi tokiu pasiūlymu. „Sukčiai siūlo beveik nemokamai parskraidinti šuniuką, kačiuką ar kitą prieglobsčio laukiantį gyvūnėlį. Ir jei žmogus parodo susidomėjimą – įsibėgėja sukčiavimo schema. Apgavikai rašo, kad pinigų gyvūno skraidinimui reikia daugiau, negu iš pradžių manyta. Jeigu lėšos pervedamos, prireikia jų dar daugiau: specialiam narvui lėktuve, gyvūno maistui ir t. t. Sukčiai nevengia pasitelkti išmonės ir sugalvoja milijoną priežasčių ištraukti kuo daugiau pinigų“, – teigia V. Kaušakytė.
Atims paskutinius marškinius
Sąlyginai paprastas, bet labai efektyvus sukčiavimo būdas, vis labiau populiarėjantis pasaulyje, yra vadinamasis IT sukčiavimas (angl. IT scam). Pasak V. Kaušakytės, Lietuvoje su juo dar nėra taip dažnai susiduriama, bet galima tikėtis, kad šis būdas ir mus pasieks jau greitai. Šiuo atveju sukčiai skambina sakydami, jog dirba telekomunikacijų bendrovėje, ir prašo suteikti prieigą prie jūsų kompiuterio.
„Paprastai jie mėgina įtikinti, kad kompiuteryje yra pavojingas virusas ir būtina imtis skubių priemonių. Problemą esą išspręs, jei kuo skubiau suteiksite prieigą prie įrenginio“, – pasakoja pašnekovė. Jeigu žmogus įkliūva į tokias žabangas, jis suteikia priėjimą prie visų ten esančių duomenų: sukčiai gali naudotis visa asmenine informacija, įskaitant prieigą prie kortelių, banko sąskaitų, slaptažodžių. Taip sudaromos puikios sąlygos tapatybės vagystei. „O tuomet, pasinaudodami to žmogaus vardu, jie pradeda atsidarinėti naujas banko sąskaitas, išsiiminėti korteles ar net paskolas jūsų vardu – pavogę asmeninius duomenis, nusikaltėliai iš esmės gali daryti bet ką“, – įspėja V. Kaušakytė.
Sukčiai bando apgauti ir žmones, užsiimančius prekyba internete: jie susisiekia lyg ketindami kažką pirkti, kuria netikrus elektroninius laiškus iš atsiskaitymo platformos su žinutėmis, kad pinigai jau pervesti. Papuolę į šias pinkles, žmonės išsiunčia konkretų daiktą, kurį norėjo parduoti, ir niekada negauna pinigų.
Skubūs sprendimai – pagrindinis sukčių arkliukas
Pasak V. Kaušakytės, tokiose situacijose šaltas protas – pagrindinis pagalbininkas. Pirmiausia reikia nusiraminti ir patikrinti faktus: ar tikrai turite giminaitį, kuris, kaip teigia skambinantis nepažįstamasis, pateko į avariją? Ar tikrai pirkote loterijos bilietą, kuris, teigiama, buvo laimingas? Tik įsitikinę informacijos teisingumu imkitės veiksmų. „Jeigu sulaukėte prašymo – nesvarbu, dėl nelaimės ar dėl džiugaus laimėjimo – reikia elgtis apgalvotai. Prisiminkite, kad sukčiai visada žaidžia jūsų emocijomis ir stengiasi išpešti impulsyvų atsakymą“, – sako ekspertė. Ji pataria būti atsargiems internete, ypač socialinėse platformose: „Būkite sąmoningi ir pagalvokite, kuo dalinatės socialinėje erdvėje, kiek informacijos apie save atskleidžiate. Iš jos sukčiams labai lengva susidaryti įspūdį, koks žmogus esate, kas jums aktualu ir kaip lengviausia jus apgauti“.
Tuomet, kai el. paštu gaunate laišką, susijusį su bet kokiomis pinigų perlaidomis, mokėjimais, prašymais pakeisti sąskaitų duomenis ar kitas finansinėmis detalėmis, labai svarbu kuo atidžiau įvertinti net menkiausias detales: siuntėjo adresą, laiške esančių nuorodų patikimumą, įvardijamų bendrovių pavadinimus ar pavardes.
Paskutinis V. Kaušakytės patarimas nenustebins nei vieno – tai slaptažodžiai. Galbūt skamba banaliai, tačiau būtent silpni slaptažodžiai leidžia sukčiams lengvai pelnytis. „Turime tikrai per daug pavyzdžių, kai slaptažodis toks silpnas, kad jį „nulaužti“ gali netgi pradedantis sukčius. Žmonės vis dar naudoja savo vardą ar gimtadienį, nors seniai žinoma, kad taip daryti tikrai nereikėtų“, – pagalvoti, kaip saugote save ir savo duomenis, ragina pašnekovė.
