Elektroninės komercijos apimtys sparčiai auga – Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortelėmis elektroninės prekybos portaluose apyvarta siekė 1,2 mlrd. eurų ir sudarė beveik trečdalį visų mokėjimų kortelėmis. Internetinės prekybos augimo tendenciją pastebi ir elektroniniai sukčiai, mėginantys gyventojų pinigus išvilioti vis kūrybingesniais būdais. Patarimais, kaip saugiai apsipirkti internetu, dalijasi LBA ekspertai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Elektroninės parduotuvės tampa neatsiejama mažmeninės prekybos sistemos dalimi, o griežčiausio karantino metu bankai fiksavo rekordinius mokėjimo operacijų skaičius elektroninėje erdvėje. Tačiau vis geriau technologijas išmano ir finansiniai sukčiai – jų atakų skaičius didėja praktiškai tokiais pat tempais, kokiais auga e. komercijos apimtys“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu 2020 metais pirko ar užsakė 54 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų arba 64 proc. šios amžiaus grupės žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis.
Pavojaus signalas – per didelis spaudimas
Nors akcijų ir kitų skatinamųjų priemonių pirkti konkrečią prekę ar paslaugą apstu daugumoje e. parduotuvių, per didelis spaudimas atlikti veiksmą yra ženklas sustoti ir įsitikinti, kad pirkinį ketinate įsigyti iš patikimo tiekėjo. Užėję į e. parduotuvę pirmiausiai patikrinkite, ar ji sklandžiai veikia – atsidarykite skirtingas puslapio skiltis, pabandykite paspausti skirtingus mygtukus. Sukčių sukurtos netikros e. parduotuvės dažniausiai turi tik iš dalies veikiantį funkcionalumą.
Kitas žingsnis – peržiūrėti e. parduotuvės kontaktus. Patikimos bendrovės kontaktų skiltyje nurodo fizinį įmonės adresą, telefono numerį, elektroninį paštą. Atidžiai peržvelgti reikėtų ir e. parduotuvės prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas, siūlomas atsiskaitymo priemones – jei pateikta informacija pasirodo įtartina, geriau prekes užsisakyti iš kito tiekėjo.
„Sukčiai dažniausiai mėgina paskatinti potencialią auką sumokėti čia ir dabar – mirgančių skelbimų, reklaminių blokų pagalba socialiniuose tinkluose ar kituose portaluose sukuriamas įspūdis, kad jums siūloma ypač gera nuolaida ir ja pasinaudoti galite tik šiuo metu. Gyventojams svarbu mokėti atpažinti šią taktiką – jeigu esate spaudžiami ką nors daryti, tai signalas, jog reikia sustoti ir patikrinti, ar šioje e. parduotuvėje nurodyta bendrovė išvis egzistuoja, kokia jos reputacija“, – sakė E. Čipkutė.
Speciali funkcija interneto banke
Nors nuo šių metų pradžios visi atsiskaitymai kortelėmis internetu turi būti patvirtinti mobiliuoju parašu, „Smart-ID“ ar kita naudojama autentifikavimo priemone, vis dar pasitaiko situacijų, kai gyventojai patvirtina mokėjimo operacijas, kurių patys neinicijavo. Bankų ekspertai perspėja, kad sustabdyti mokėjimo operaciją, kurią patvirtino pats klientas, dažniausiai neįmanoma, todėl svarbu, kad patys gyventojai būtų atidūs ir atsargūs.
Prieš perkant internetu, būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją interneto ar mobiliajame banke. Kai kurie bankai taip pat suteikia galimybę vieno mygtuko paspaudimu mobiliojoje banko programėlėje kontroliuoti internetinių mokėjimų funkciją – ją galite įjungti prieš apsipirkdami, o po to išjungti, kad būtumėte ramūs, jog niekas kitas nepanaudos jūsų kortelės duomenų atsiskaitymui internetu. Taip pat rekomenduojama turėti atskirą mokėjimo kortelę apsipirkimams internetu.
Prieš pirkdami e. parduotuvėje, užduokite sau šiuos klausimus:
1. Ką žinau apie prekės ar paslaugų tiekėją – ar nurodytas fizinis bendrovės adresas, kontaktai?
Paieškokite informacijos apie bendrovę interneto paieškos naršyklėje, socialiniuose tinkluose. Patikrinkite, ar e. parduotuvėje nurodytas fizinis įmonės adresas. Pagrindinė informacija apie bendrovių vadovus, darbuotojų skaičių, generuojamas pajamas dažnai pateikiama ir specialiai tam sukurtose interneto svetainėse. Jeigu informacijos apie įmonę surasti nepavyksta – tai signalas, kad verta prekę ar paslaugą įsigyti iš kito tiekėjo.
2. Kaip „atėjau“ į šią e. parduotuvę – ieškodamas reikalingo daikto ar netyčia?
Neskubėkite pasiduoti spaudimui – įvertinkite, ar į e. parduotuvę užsukote savo noru, ar ją suradote per socialiniuose tinkluose patalpintą skelbimą?
3. Ar pažįstu žmonių, kurie yra pirkę šioje e. parduotuvėje?
E. parduotuvėse dažnai pateikiami kitų klientų atsiliepimai, tačiau pasitikėti vien jais nereikėtų – sukčiai netikrose e. parduotuvėse pateikia ir netikrų klientų atsiliepimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali nesukelti jokio įtarimo. Verčiau pasitikėkite savo artimais kontaktais – pasidomėkite, ar pats pažįstate žmonių, kurie yra pirkę šioje e. parduotuvėje.
4. Ar e. parduotuvė veikia sklandžiai?
Užėję į e. parduotuvę, paspaudinėkite skirtingas jos skiltis ir mygtukus, pažiūrėkite, ar viskas veikia taip, kaip turėtų. Sukčiai dažnai sukuria gražius e. parduotuvių „fasadus“, tačiau per daug neinvestuoja į jų funkcionalumą.
5. Ar informacija, kurią turiu pateikti šioje e. parduotuvėje, nėra perteklinė?
Jeigu atliekant užsakymą jūsų prašoma nurodyti informaciją, kuri visiškai nesusijusi su preke ar jos pristatymu į namus, geriau jos neteikite. Taip pat rekomenduojama nesaugoti mokėjimo kortelės duomenų kitam apsipirkimui – verčiau kaskart suveskite juos iš naujo.
