Klientų verifikacijos keliai ir klystkeliai

Šiuolaikinės bankinės technologijos neįmanomos be tinkamos kliento identifikacijos. Norėdamas pradėti naudotis bankinėmis paslaugomis, kiekvienas klientas turi pirmiausiai patvirtinti savo tapatybę. Bankai įgalioti laikytis visų Lietuvoje priimtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių, todėl kliento pažinimo (dar vadinama KYC – Know Your Client) procedūra yra kertinė klientų priėmimo proceso dalis. Su tuo susiję keletas iššūkių, kuriuos komentuoja „Bankeros“ ekosistemai priklausančios kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ klientų pažinimo skyriaus vadovė Evija Burbaitė.

„Bankeros“ iliustracija

Jeigu tradiciniame banke kliento identifikacija atliekama jam atvykus į banko padalinį su asmens dokumentu, tai online arba vadinamieji neo-bankai siūlo supaprastintą kliento verifikacijos procesą: pačiam pasidaryti asmenukę, laikant rankose savo asmens dokumentą, ir atsiųsti jį online banko darbuotojui.

Pasak E. Burbaitės, kliento verifikacija sudaryta iš dviejų dalių. Klientas turi pateikti savo asmens dokumentą ir pasidaryti asmenukę, kurioje laiko šį dokumentą, o antrojoje dalyje – užpildyti trumpą klausimyną. Atlikus šiuos veiksmus, klientui gali būti suteikta prieiga prie bankinių paslaugų.

Šviesos šaltinis – svarbu

Ko reikia, kad kliento nuotrauka nebūtų atmesta dėl blogos kokybės ir verifikacijai būtų sugaišta kuo mažiau laiko?

„Pirmiausiai, reikia geros kameros. Šiais išmaniais laikais jas turi beveik visi telefonai, bet tinka ir bet kuris įrenginys, kuris turi naršyklę ir gali palaikyti nuotraukos padarymą. Kai nuotrauka padaryta, sistema parodo ją vartotojui, tad pats žmogus gali įvertinti nuotraukos kokybę prieš išsiųsdamas ją bankui: ar nuotrauka pakankamai ryški, ar veidas gerai apšviestas, ar aiškiai nufotografuotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – pasas ar tapatybės kortelė. Dar reikėtų nepamiršti, kad į nuotrauką turi tilpti ne tik dokumentas, bet ir jo savininko veidas. Netgi geros kokybės išmaniesiems įrenginiams aktualus gerai parinktas šviesos šaltinis. Nepatartina darytis identifikaciją atsistojus prieš saulę, ar bet kurį kitą šviesos šaltinį, nes tuomet veidas nuotraukoje bus per tamsus“, – aiškina kliento identifikacijos ypatumus E. Burbaitė.

Pasak specialistės, taip pat netinkamos nuotraukos, darytos per mažai apšviestose patalpose. Idealu būtų fotografuotis dienos šviesoje, o įrenginyje naudoti automatinio fokusavimo funkciją. Jeigu geros kokybės foto pačiam padaryti vis tiek nepavyksta, patariama pasinaudoti draugų ar giminaičių pagalba.

Fotosesijos – ir iš kalėjimų

„Jau praėjo tie laikai, kuomet klientai specialiai ruošdavosi oficialiomis fotosesijoms. Kadangi kliento verifikacija yra maksimaliai supaprastina, o kliento nuotrauką specialistai gali gauti maksimaliai greitai, kai kurie vartotojai nesibodi atsiųsti savo nuotraukas tiesiog iš WC, arba po miegų, net iki galo neapsirengę, tiesiog gulėdami lovoje“, – juokiasi E. Burbaitė. Anot klientų verifikavimo specialistės, dažniausiai fotografuotis nuogos verifikacijos metu mėgsta moterys, o sėdėdami tualete – vyrai.

„Pasitaiko ir gana kurioziškų sukčiavimo atvejų. Būna, kad žmonės atsiunčia tiesiog „Google“ pagalba rastas ne savo darytas nuotraukas, „prifotošopina“ ranką iš kitos nuotraukas ir dokumentą. Esame gavę tikrai „įspūdingų“ klientų nuotraukų, kurie galimai fotografavosi sėdėdami kalėjime, demonstravę visas savo tatuiruotes ir kryžiukus ant kaklo. Be abejo, tinkamai identifikavę tokius „klientus“, patikrinę juos kitose duomenų bazėse, prašymo atidaryti sąskaitą netenkinome“, – pasakoja E. Burbaitė.

Pasak specialistės, dėl blogos nuotraukos nepavykusią verifikaciją įprastai leidžiama kartoti keletą kartų, pvz., penkis. Tokiu atveju nepavykus iš penkto karto, visas verifikacijos procesas kartojamas iš naujo. Pati verifikacija, jeigu atlikta tinkamai, trunka iki 10 minučių. „Įprastu atveju panašiai dar tiek klientui gali tekti laukti, kol pateikta informacija ir dokumentai būna patvirtinti“, – aiškina E. Burbaitė. Vienas kliento pažinimo specialistas per mėnesį vidutiniškai atlieka apie 500 fizinių asmenų verifikacijų.