Apgavysčių schemos vis tobulėja, o lietuviai, ekspertų manymu, kasmet įvairiems sukčiams atiduoda iki 30 mln. eurų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmąjį 2021 metų ketvirtį vien elektroniniu būdu sukčiai sugebėjo išvilioti daugiau kaip 2,9 mln. eurų, o per minėtą laikotarpį vienam sukčiui vidutiniškai atiteko daugiau kaip 6 tūkst. eurų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įvairios apgavystės, kurių metų dažnai pasinaudojama bankų ar kitų finansinių institucijų vardais, itin išpopuliarėja vasaros metu. Dažnai tokios operacijos vykdomos ne tik skambinant telefonu ar siunčiant el. laiškus, tačiau ir kuriant specialius tinklalapius. Kitaip tariant, į pinkles įlįsti galima ir pačiam – neretai tai nutinka ieškant paskolos pasiūlymų. Tad kaip įsitikinti finansinių paslaugų tiekėjų patikimumu ir nelikti apgautam?
Akylai išnagrinėkite adreso eilutę
Anot „SME Finance“ pardavimų Lietuvoje vadovo Audriaus Beniulio, dažniausiai netikri paskolų tiekėjai savo aukas priverčia vienaip ar kitaip paspausti jų sukurtų svetainių nuorodas.
„Įmonės nesiūlo paskolų rašydamos komentarus po jūsų „Facebook“ įrašais ar siųsdamos žinutes į jūsų soc. tinklų paskyras. Na, o jeigu jau kokią nors nuorodą nuspaudėte, visų pirma, įsitikinkite jos autentiškumu. Patys per mėnesį aptinkame po 2-3 mūsų įmonės vardu pasinaudoti bandančius sukčius: jie rašo el. laiškus, kuria netikras paskyras „Facebook“, skambina telefonu. Tačiau galiausiai žmogus vis tiek nukreipiamas į jų sukurtą interneto svetainę“, – pasakoja jis.
Pastebima, kad dažnai netikri paskolų tiekėjai slepiasi po tikrų bendrovių pavadinimais, tad savo adreso eilutėje vietoje, pavyzdžiui, „bankopaskola.com“ galite matyti „bankopask0la.com“, „bamkopaskola.com“ ar pan. Tokiu atveju apgavikų tikslas yra patikrinti jūsų pastabumą.
Netikros svetainės paprastai neturi ir SSL saugumo sertifikato, kuris dažniausiai žymimas kairėje arba dešinėje adreso juostos pusėje esančios užrakintos spynos simboliu. Apie svetaines be šio sertifikato dažnai įspėja pačios naršyklės arba vietoje uždarytos spynos matysite atidarytą, o kartais – nubrauktą spyną.
Išankstiniai mokesčiai, garantijos ir daugybė kitų pavojaus ženklų
Jeigu adresas atrodo patikimai, o tinklalapis – pakankamai kokybiškai, tai dar nereiškia, kad esate visiškai saugus. Šiais laikais apgavikai neretai būna ganėtinai gudrūs: pasirūpina patikimai atrodančiais svetainių adresais, tinklalapiais, kartais netgi įregistruoja juridinį asmenį, kuris gyvena ES nepriklausančioje šalyje. Tokių įmonių registravimas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje – retas, nors ir pasitaikantis atvejis.
Iš karto išjungti tinklalapį specialistai rekomenduoja ir tuo atveju, jeigu jame rašoma apie kokius nors išankstinius mokesčius – jų finansinės institucijos reikalauja labai retai ir paprastai tik tuo atveju, jeigu prašoma paskola yra labai didelė, pavyzdžiui, skirta namo pirkimui. Net ir tokiu atveju išankstinis mokestis yra labai išsamiai aprašytas ir paaiškintas. Na, o jeigu ieškote verslo ar asmeninės paskolos, apie jokius tinkamai neargumentuotus išankstinius mokesčius kalbos būti neturėtų.
A. Beniulio teigimu, finansinės įstaigos taip pat iš karto negali garantuoti, kad paskola jums bus suteikta. Matant tokią garantiją, reikėtų į tai žvelgti įtartinai.
„Nors gali atrodyti, kad paskolų vertinimo ir teikimo procesas yra nesudėtingas ir todėl paskolą geromis sąlygomis gauti gali kiekviena įmonė, taip tikrai nėra. Pavyzdžiui, per savaitę mes vidutiniškai gauname po 150-200 naujų klientų užklausų. Kiekviena įmonė jau pirmajame žingsnyje patikrinama įvairiuose registruose. Juose peržiūrima įmonės mokumo ir mokesčių mokėjimo istorija, pagrindinė jos finansinė ir teisinė informacija. Vėlesniuose žingsniuose, prieš pasirašant bet kokį dokumentą, žmonės, su kuriais bendraujama, yra identifikuojami – prašome pateikti jų ID kopiją, patvirtinti tapatybę elektroniniais parašais. Jeigu šių žingsnių, kreipiantis dėl paskolos, nėra, tai paskolos tiekėjas yra sukčius ir bando jus apgauti arba neužtikrina elementariausių saugumo standartų ir jūsų duomenys bet kuriuo atveju nėra saugūs“, – pasakoja „SME Finance“ pardavimų vadovas.
Legalios apgavystės slypi dar giliau
Kai kuriais atvejais apgavystės gali būti „legalios“. Pavyzdžiui, galite pasiimti paskolą žemomis palūkanomis ir ją iš tikrųjų gauti, tačiau tarp papildomų sąlygų apgavikai paslepia papildomų mokesčių, dėl kurių paskola smarkiai pabrangsta.
„Apgauti neliksite, jeigu kreipsitės tik į Lietuvos Banko licencijuotas finansų bendroves. Patikrinti įmonės, į kurią kreipiatės dėl paskolos ar kitos paslaugos, licenciją galite užėję į Lietuvos banko oficialią svetainę ir įvedę bendrovės pavadinimą. Norint gauti Lietuvos Banko licenciją, reikia praeiti daugybę tikrinimo etapų, be to, net ir įvykus ginčui, visada turėsite, kur kreiptis. Tad jeigu norite būti ramūs dėl savo duomenų ir pinigų, kreipkitės tik į licencijuotas bendroves ir taip liksite saugūs“, – apibendrina finansavimo paslaugų specialistas A. Beniulis.
Kitos netikros finansų bendrovės taikosi ne į jūsų pinigus, bet į jūsų asmeninius duomenis, pradedant vardu, pavarde ir el. paštu, baigiant asmens kodu, paso ar kitų dokumentų kopijomis. Kartais gali būti aktyviai renkami duomenys apie jus, o vėliau – parduodami reklamdaviams ar kitiems apgavikams. Apgavysčių finansų rinkose būna itin įvairių tipų, tad pasisaugoti būtina.
