Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Visgi, bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokie juokai gali kainuoti laiko ir, kai kuriais atvejais, nereikalingo nerimo ar kitų nemalonumų.
Juokauja arba nesusimąsto
Socialiniuose tinkluose po vienu iš įrašų šmaikščiomis patirtimis nurodant pervedimo paskirtį dalijosi ne vienas. Bene daugiausia vartotojų pasakojo, kad pervesdami pinigus giminaičiams, pervedimo paskirtyje nurodo tokius žodžius kaip „parama“ arba „pašalpa“.
Viena mergina dalijosi, kad jos tėtis, pervesdamas jai kišenpinigius, kai ši buvo studentė, pervedimo paskirties laukelyje visada nurodydavo „pašalpa vargstantiems“.
Kita moteris dalijosi, kad seniau vyrui pervesdavo po 200 eurų, nurodydama paskirtyje žodžius „už keptą duoną“, tačiau tai darė iki tol, „kol neprisistatė inspekcijos klausinėti, kokią jis čia duoną už 200 eurų kepa“.
Tiesa, dar kita vartotoja dalijosi prieš kurį laiką pirkusi knygą apie Damaską ir pervedimo paskirtyje nurodžiusi žodį „Damaskas“. Mergina iškart pridėjo, kad mokėjimas nebuvo įvykdytas: „gavau iiiiilgąąą laišką iš banko su klausimais apie mano ryšius su Sirija. Tai, žodžiu, tuos 5 eurus pardavėja gavo tik po kokių poros mėnesių“.
Sistemos fiksuoja raktažodžius
„Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis atkreipia dėmesį, kad, teikdami paslaugas, bankai privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
„Todėl, kilus įtarimų, kad atliekama operacija yra susijusi su lėšomis, galimai gautomis iš nusikalstamos veikos, privalo ją sustabdyti. Lėšų pervedimo operacijų stebėsena banke yra atliekama automatizuotai, tačiau išsamiau jos veikimo principų pakomentuoti negalime“, – sako D. Burdaitis.
„Luminor“ klientų rizikos valdymo departamento Lietuvoje vadovė Indrė Andrašiūnaitė prideda, kad mokėjimo paskirtyje kliento pateikta informacija yra perduodama lėšų gavėjui, todėl pervedimą atliekantis asmuo ten turėtų įrašyti informaciją, kuri padėtų lėšų gavėjui nustatyti, už ką yra atliekamas mokėjimas. Tai gali būti konkretus užsakymo, sutarties numeris ar kita informacija, padedanti lėšų gavėjui identifikuoti suteiktą paslaugą ar įsigytą prekę.
Taip mokėjimo paskirtyje pateikiama papildoma informacija gali padėti tiek lėšų gavėjui lengviau identifikuoti mokėjimo tikslą, tiek pačiam bankui suprasti vykdomos operacijos ekonominį pagrindą bei jos teisėtumą, prideda specialistė.
„Banko operacijų kontrolės sistemos padeda įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus ir identifikuoti operacijas, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu, teroristų ar kitos neteisėto veikos finansavimu.
Tokie žodžiai mokėjimo paskirtyje, kaip kontrabanda (angl. smuggling), ginklai (angl. guns), teroristai (angl. terrorists) ar narkotikai (angl. drugs), visuomet sulauks papildomo dėmesio iš banko, kad ir kokie yra tikrieji mokėjimo ketinimai“, – sako I. Andrašiūnaitė.
Vis dėlto, kalbant apie konkrečius atvejus, kai dėl pervedimo paskirties kyla sunkumų išsiųsti ar gauti pinigus, specialistė sako, kad jų nėra itin daug.
„Dažniausiai pasikartoja atvejai, kai klientai mokėjimo paskirtyje nurodo tam tikras sąsajas su narkotikais“, – prideda I. Andrašiūnaitė.
Paskirtį pataria nurodyti tiksliai ir aiškiai
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat skatina gyventojus atliekant pervedimus mokėjimo paskirtį nurodyti tiksliai ir aiškiai, mat lėšų pervedimas, net ir artimam asmeniui, yra oficialus dokumentas.
„Bankai nuolat atlieka operacijų stebėseną – tai juos įpareigoja atlikti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES (Europos Sąjungos – aut. past.) įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai.
Negalime detaliai atskleisti, kokie veiksmai atliekami vykdant operacijų kontrolę, tačiau bet kokie nelegalią veiklą indikuojantys žodžiai, juokeliai, nurodyti mokėjimo paskirtyje, gali sukelti įtarimų“, – sako I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Visgi „Swedbank“ atstovas žiniasklaidai Saulius Abraškevičius atkreipia dėmesį, kad reikšminė informacija, būtina mokėjimui įvykdyti, yra sąskaitos numeris, gavėjo pavadinimas, o mokėjimo paskirtis yra tik papildoma informacija, reikalinga konkretų pavedimą atpažinti, jei sumos ir kiti atributai sutampa.
Visgi atstovas patikina, kad bankas vykdo griežtą rizikos valdymo politiką, todėl mokėjimo pervedimų paskirtyje netoleruojami jokie įrašai, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų.
„Tokias mokėjimo operacijas stabdome, o jų neįvykdžius – lėšos grąžinamos atgal į sąskaitą. Todėl gyventojus raginame mokėjimo paskirties laukelyje nenaudoti žodžių, kurie gali būti siejami su neteisėta veikla, pavyzdžiui, kontrabanda ir pan.
Svarbiausia – teroristų finansavimo prevencija
„Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė Monika Rožytė taip pat paaiškina, kad tiksli ir aiški mokėjimo paskirtis ar įmokos kodas dažniausiai padeda įmonei (paslaugos pardavėjui) identifikuoti mokėjimą.
Ir nors mokėjimo paskirties informacija yra skirta sandorio šalių patogumui, t. y. šiame lauke nurodoma gavėjui skirta informacija, ji taip pat vertinama įstatyme numatytų prievolių užtikrinimo pagrindais.
„Dėl šios priežasties, kliento gali būti prašoma patikslinti, koks yra mokėjimo tikslas, už ką atsiskaitoma ar gaunamos lėšos.
Neatsakingai įrašytos frazės kontrolės sistemų gali būti įvertintos kaip turinčios potencialią riziką, todėl pildant šį pranešimo lauką reikėtų rašyti informaciją, kuri yra iš tikrųjų susijusi su sandoriu ar nurodanti jo pobūdį“, – paaiškina M. Rožytė.
