Elektros rinkos reguliuotojui paskelbus, kad nuo liepos buitiniams vartotojams elektra brangs apie 8 proc., tai palies apytiksliai keturis iš penkių šalies namų ūkių – tuos, kuriems elektra tiekiama visuomeninio tiekėjo, o jos kaina yra reguliuojama. Pastarųjų nuo kitų metų sumažės, nes nepriklausomą tiekėją šiemet būtinai turi pasirinkti vidutinio dydžio buitiniai vartotojai ir jie jau dabar raginami pasimokyti iš pirmame rinkos atvėrimo etape fiksuotų klaidų bei nesusipratimų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Į laisvą rinką šiemet atėjusių didžiausių buitinių elektros vartotojų patirtis analizavusios Latvijos kapitalo elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Pardavimų privatiems klientams vadovė Rita Gedminaitė sako, jog jos padėjo atskleisti nemažai netikėtų niuansų.
„Pereinant nuo monopolinės rinkos, kur imi tai, kas duodama, į konkurencingą rinką, kur pats renkiesi tai, ką nori, paaiškėjo, kiek patys vartotojai pasirengę įsitraukti į pasirinkimo procesą. Tai yra, ar žino savo įpročius bei poreikius, ar analizuoja sutarties sąlygas bei kitus svarbius teisinius niuansus. Nemaža dalis vartotojų paprasčiausiai neturi įpročio iki mėnesio pabaigos deklaruoti suvartotos elektros kiekio ir piktinasi, gavę ESO suformuotas sąskaitas pagal vidutinį suvartojimą praėjusiais metais. Kai kuriais atvejais problema tampa ir smulkiai, į atskiras eilutes išskaidytos sąskaitos, kurių vartotojai neatpažįsta. Visa tai lemia, kad ne visų elektros vartotojų patirtis yra teigiama“, – pastebi R. Gedminaitė.
Kadangi šiemet nepriklausomą elektros tiekėją būtinai turi pasirinkti ypač didelė grupė – daugiau kaip 750 tūkst. vartotojų, „Elektrum Lietuva“ atstovė pataria, kaip tą padaryti maksimaliai išvengiant nesusipratimų bei nusivylimo.
1. Paskutinės minutės sindromas
Pernai savo elektros tiekėją turėjo pasirinkti beveik 100 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) birželio pradžios duomenimis, šiemet besirenkančiųjų yra šešis kartus daugiau. Todėl, pasak R. Gedminaitės, paskutinio momento laukti nereikėtų.
„Į laisvą elektros tiekimo rinką ateina didelė naujų klientų banga, todėl laukiant ir atidėliojant gali susidaryti butelio kaklelio efektas: vienu metu daug skambučių, užklausų, prašymų pakonsultuoti. Blogiausia, kad tokiu atveju pats vartotojas save įvaro į spąstus, nepasilikdamas sau laiko ramiai pagalvoti ir šalta galva pasverti galimus pasirinkimus. Nors galutinio pasirinkimo terminas yra gruodžio 18 diena, apie galimą tiekėją vertėtų pradėti galvoti jau dabar“, – teigia „Elektrum Lietuva“ Pardavimų privatiems klientams vadovė.
2. Šiltojo metų laiko faktorius
Elektros kainos biržoje šiemet kyla, į šią kryptį neišvengiamai reaguoja ir reguliuojamos elektros kainos. Anot R. Gedminaitės, paprastai šiltuoju metų laiku elektra dėl įvairių objektyvių aplinkybių yra pigesnė, todėl būtų apdairu elektros kainą užsifiksuoti palankiausiame taške.
„Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus diktuoja rinka, kurioje elektros kaina šiltuoju sezonu yra palankiausia, o šaltuoju sezonu kaina kyla dėl brangesnės elektros gamybos žaliavos, mažesnių atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų ir išaugusio vartojimo. Todėl šiuo metu tiekėjai gali pateikti žymiai geresnius pasiūlymus, palyginti su rudeniu ar žiema, ir dėl to vartotojai gali sutaupyti“, – sako R. Gedminaitė.
Šia situacija jau pasinaudojo ir nelaukdami metų pabaigos nepriklausomą tiekėją pasirinko jau daugiau kaip 115 tūkst. antrojo etapo buitinių vartotojų.
R. Gedminaitė atkreipia dėmesį ir į asmeninį rizikos toleravimą. Šokinėjančios elektros kainos biržoje šiemet ne vienam buitiniam elektros vartotojui įvarė baimės, kokio dydžio sąskaitą galiausiai teks apmokėti, ir privertė rinktis saugesnę fiksuotą elektros kainą.
3. Elektros deklaravimo niuansai
Elektros kaina biržoje keičiasi kas mėnesį, tačiau vartotojai, pasirinkę fiksuotos kainos planus, to nejaus, o pasirinkę kintamos kainos planą kiekvieną mėnesį gaus kitokią sąskaitą. Tiekėjo priminimas deklaruoti suvartotas kilovatvalandes iki einamojo mėnesio pabaigos gal ir gali skambėti kaip netikėtumas, tačiau teisės aktai kaip tik tokį elektros kiekio deklaravimą ir numato.
„Galbūt tai skamba neįtikėtinai, bet net apie 70 proc. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių vartotojų suvartotą elektrą deklaravo kaip įpratę – kažkada pasibaigus mėnesiui, o ne paskutinę einamojo mėnesio dieną. Ir, aišku, gavo sąskaitas, paremtas ne faktiniu elektros suvartojimu, o vidutine praėjusių metų statistika. Be to, ir pačios sąskaitos pasikeitė, nes elektros kaina išskaidoma į atskiras eilutes, todėl lengvai galėjo susidaryti įspūdis, kad viskas painu, sudėtinga, brangiau ir neteisinga. Tačiau šį elektros deklaravimo laiku niuansą žmonėms būtina žinoti“, – pataria „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Pirmojo etapo metu pernai nepriklausomą elektros tiekėją turėjo pasirinkti 97,8 tūkst. buitinių elektros vartotojų. Į antrą etapą šiemet pateko iš viso 747,1 tūkst. vartotojų, o trečiuoju etapu tiekėją rinksis ir likę 792,1 tūkst. smulkiausių buitinių vartotojų. Laiku nepasirinkus tiekėjo vartotojui užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, taikant 25 proc. didesnę elektros kainą.
