Viešumoje pasirodžius žiniai apie automobilių nuomos paslaugos „CityBee“ klientų duomenų nutekinimą, šalyje veikiantys bankai sulaukia klausimų dėl galimybės jais pasinaudoti finansinio sukčiavimo tikslais bei būtinų apsaugos priemonių. Lietuvos bankų asociacija (LBA) pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei primena, ką būtina žinoti ir ką reikia atlikti, norint saugiai naudotis populiariomis elektroninėmis paslaugomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
1. Ar turiu blokuoti kortelę?
Vadovaujantis „CityBee“ viešai pateikta informacija bei tarptautiniu mokėjimo kortelių rinkos duomenų apsaugos standartu (angl. PCI DSS), bendrovė neturi prieigos prie mokėjimo kortelių duomenų ir jų nekaupia. Tai taikytina ir kitiems paslaugų, teikiamų per išmaniąsias programėles (pavežėjimas, maisto pristatymas ir t. t.), teikėjams. Todėl blokuoti mokėjimo kortelę, naudotą atsiskaitymams per programėlę, norint apsisaugoti nuo galimų sukčiavimų, būtų perteklinė priemonė.
Patarimas: LBA primena bendrą rekomendaciją: nelaikyti visų turimų pinigų mokėjimo kortelėje, kuria naudojamasi atsiskaitymams per išmaniąsias programėles bei interneto parduotuvėse. Taip pat rekomenduojama reguliariai jungtis prie elektroninės bankininkystės ir tikrinti sąskaitos likutį, atliktas operacijas bei rezervuotas sumas. Pastebėjus neatitikimų, ragintume nedelsiant informuoti savo banką.
2. Ar sukčiai gali pasiimti paskolą, atsidaryti sąskaitą, gauti kitų finansinių paslaugų mano vardu? Ar prevenciškai užsiregistravus į nenorinčių gauti kreditą asmenų sąrašą, tai neatsilieps asmens kredito istorijai?
Lietuvoje veikiančiuose bankuose nėra galima situacija, kai žinant asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar vairuotojo pažymėjimo duomenis būtų galima paimti kreditą, atsidaryti naują ar papildomą sąskaitą kito asmens vardu, užsakyti mokėjimo kortelę arba sužinoti lėšų likučius sąskaitose. Klientui atvykus susitvarkyti reikalų į banko padalinį, tapatybės patvirtinimui prašoma pateikti pasą arba asmens tapatybės kortelę, interneto banke – naudojantis programėle „Smart-ID“, mobiliuoju parašu arba slaptažodžių generatoriumi.
Patarimas: Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų kreditų, rekomenduojama užsiregistruoti Lietuvos banko duomenų bazėje „STOP vartojimo kreditams“ bei pasinaudoti kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ paslauga „Apsaugok savo tapatybę visus metus“.
Tokios paslaugos užsakymas ir atsisakymas kredito istorijos nepaveiks. Svarbu atsisakyti apsaugos nuo nepageidaujamų kreditų, jeigu nuspręstumėte teikti paskolos ar bet kurios kitos finansinės paslaugos prašymą finansų institucijai.
3. Ar reikia pranešti bankui, kad asmens duomenys buvo nutekinti, kad naudotasi „CityBee“ paslaugomis?
Kreiptis į banką reikėtų tik tuo atveju, jeigu pastebėjote neįprastų operacijų savo sąskaitoje, ir turite pagrindo manyti, kad tai galėjo būti sukčių darbas.
Patarimas: Minima aktualija gali išprovokuoti sukčiavimo atvejų, siūlant pagalbą ar konsultacijas dėl duomenų apsaugos ir dangstantis kompetentingų organizacijų bei institucijų vardu. LBA prašo bankų klientų būti budriems ir kritiškai vertinti visus gaunamus skambučius bei žinutes. Bankai ir kitos finansų įstaigos ar teisėsaugos institucijos nei telefonu, nei el. paštu niekada neprašo atskleisti jokių prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų. Ši informacija priklauso tik klientui ir su ja reikia elgtis itin apdairiai. Būkite ypač atidūs, jeigu žinutė telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Nepasitikėkite gauta informacija, jei joje prašoma įrašyti prisijungimo duomenis pateiktoje formoje arba paspaudus pridėtą nuorodą.
