Besiruošdami šventiniam laikotarpiui daugybė lietuvių skubės ne į fizines, o į internetines parduotuves. „Versli Lietuva“ pateikė duomenis, kad per pavasarį trukusį karantiną elektroninė prekyba Baltijos šalyse išaugo apie 80 proc., o siuntų srautai Lietuvoje padidėjo net 54 proc. Šventiniu laikotarpiu šios apimtys tik augs, o kibernetinių nusikaltimų – daugės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kibernetinio saugumo ekspertai pataria lietuviams būti budriems, kitaip gali nepavykti išvengti bereikalingo streso ir finansinių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nusikaltėliai, neretai apsimesdami siuntų tarnybų darbuotojais, siunčia elektroninius laiškus bei SMS žinutes. Vartotojui atidarius laiške ar žinutėje esančias nuorodas ar dokumentus, aktyvuojamas kenkėjiškas programinis kodas ir programišiai gauna prieigą prie vartotojo duomenų.
Panašaus pobūdžio laiškai neseniai išsiųsti Lietuvos pašto vardu. Laiško gavėjai buvo raginami paspausti laiške esančią nuorodą ir sužinoti, kur yra jų siunta. Paspaudę nuorodą vartotojai buvo nukreipti į virusu užkrėstą failą.
„Norėdami išvengti susibūrimų prekybos centruose, daugelis iš mūsų kalėdines dovanas užsakinėsime internetu“, – teigia „NordVPN“ kibernetinio saugumo ekspertas Marijus Briedis. „Todėl itin svarbu nepriiminėti skubotų sprendimų ir pirkti atidžiai – ilgapirščiai šventiniu laikotarpiu itin apsukrūs ir negailestingi.“
Kibernetinio saugumo ekspertas pataria būti budriems ne tik dėl pristatymo įmonių. Internetiniai sukčiai mėgsta prikišti nagus ir prie elektroninių parduotuvių, todėl atidžiai įvertinkite jas ir pirkite tik iš patikimų prekybininkų. Jei norite paremti smulkiuosius vietinius verslus, įsitikinkite, kad tikai perkate iš oficialios svetainės, o ne iš sukčių.
„Atkreipkite dėmesį į pirkėjų vertinimus. Jei randate ką nors įtartino, rinkitės kitą pardavėją,“ pataria Marijus Briedis. „Visuomet patikrinkite svetainės adresą (URL). Elektroninės parduotuvės adreso laukelyje turi būti „https“, o ne „http“ – tai parodo, kad naršote apsaugotoje svetainėje“, – sako ekspertas.
Anot M. Briedžio, būtina susipažinti ir su parduotuvės privatumo politika. Įsitikinkite, ar aiškiai nurodoma, kaip kaupiami, naudojami ir saugomi vartotojų duomenys. „Apsipirkdami pateikite tik tą informaciją, be kurios neįmanoma įvykdyti užsakymo. Kuo mažiau duomenų turi elektroninė parduotuvė, tuo mažiau jų gali būti prarasta kibernetinės atakos metu.“
Ekspertas pataria nesaugoti asmeninių duomenų svetainėse. „Jei nusprendėte susikurti e. Parduotuvėje vartotojo paskyrą, sugalvokite naują, niekur prieš tai nenaudotą stiprų slaptažodį. Jei programišiai sugebėtų pavogti jūsų duomenis, jie bent jau negalėtų prisijungti prie kitų jūsų internetinių paskyrų. Nemanykite , kad Jūsų duomenys niekam nereikalingi. Vien šiemet mūsų tyrėjai rado 10 milijardų pavogtų įrašų.“
Programišiai dažniausiai vagia nedideles sumas, tikėdamiesi, kad vartotojai to nė nepastebės. Dėl to itin svarbu nuolat sekti savo banko sąskaitos transakcijas. Jei pastebite įtartiną pinigų nuskaitymą, informuokite apie tai savo banką.
