Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie išvardinti dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. Šalies sveikatos specialistai teigia, kad ko gero nerastume nė vieno žmogaus, nesusidūrusio su šiuo sindromu, o klausimų, kaip jo išvengti ir kuo greičiau atsikratyti sukeltų padarinių, pastaruoju metu sulaukiama kone kasdien.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr,
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, akių nuovargiu šiandien skundžiasi dažnas, ir nebūtinai tik tie, kurie kasdien dirba su kompiuteriu. „Ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis, ji net kartais vadinama skaitmenine akių įtampa. Vis dėlto akys nuvargti gali ir nenaudojant ekrano, o tiesiog ilgai sutelkus dėmesį ir žvilgsnį į vienodą, monotonišką veiklą: vairavimą, knygos skaitymą, piešimą, siuvimą ir panašiai“, – sako vaistininkė.
Vieni dažniausiai įvardijamų pavargusių akių simptomų yra akių skausmas, perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas, vaizdo susiliejimas. O štai galvos skausmą su akių nuovargiu linkęs sieti retas į vaistininką ar gydytoją besikreipiantis pacientas, nors galvą, kaklą bei pečių juostą gali pradėti skaudėti ir stipriai nuvarginus akis.
Skausmą sukelia įsitempę akių raumenys
Gydytojai oftalmologai pastebi, kad dažnai pacientai kreipiasi ne į juos, bet į kitų sričių specialistus, nes nemano, kad jų jaučiamas nuovargis, galvos ar sprando skausmai, akių vokų trūkčiojimas, o kartais ir dėmesio ir miego sutrikimai susiję su itin intensyviu akių darbu ir nuovargiu.
„Kai ilgą laiką įtemptai žiūrime į vieną tašką - telefono ar kompiuterio ekraną, akys vaizdą turi sufokusuoti ir suvesti akis link nosies. Šio veiksmo mes nekontroliuojame, jis vyksta nevalingai. Tačiau ilgai skaitant ar praleidžiant daug laiko prie skaitmeninių prietaisų įvyksta pusiausvyros sutrikimas tarp konvergencijos (akių suvedimo) ir akomodacijos (fokusavimo). Kuo ilgiau išlaikome tokį įtemptą žvilgsnį, tuo labiau sutrinka akį judinančio aparato veikla. Atsiranda akių nuovargis – raumeninė astenopija, kartu gali būti akių skausmas, paraudimas, deginimo pojūtis, raidės šokinėja, dvejinasi, pasireiškia kiti nemalonūs pojūčiai.
Be to, įtemptą žvilgsnį laikantis žmogus paprastai įtempia ir sprandą bei kaklą, tad po kurio laiko atsiranda nemalonūs pojūčiai ir šiose srityse“, – teigia „InMedica“ gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė.
Gydytoja išvardija keletą požymių, iš kurių galima atpažinti akių nuovargio sukeltą galvos skausmą. Pirmiausia, jis atsiranda po to, kai žmogus ilgą laiką būna sutelkęs dėmesį ir žvilgsnį į vienodą veiklą, pavyzdžiui, knygos skaitymą. Akių nuovargio sukeltas skausmas dažniausiai „įsitaiso“ veido srityje aplink akis ar už jų, nes skausmą sukelia čia esantys už akių obuolio judėjimą atsakingi raumenys. Atsitraukus nuo konkrečios veiklos ir kurį laiką pailsinus akis skausmas dingsta, tad jam malšinti dažniausiai neprireikia jokių medikamentų.
Akims irgi reikia poilsio
Gydytoja oftalmologė sako, kad akių nuovargio ir jo sukeliamų simptomų išvengti gali padėti trys paprasti dalykai: tinkamai apšviesta patogi darbo vieta, pertraukėlės ir reguliarus mirksėjimas.
„Jei dirbate su kompiuteriu, stenkitės išlaikyti 40-75 cm atstumą nuo akių iki kompiuterio, o ekrano centras turėtų būti 15-20 cm žemiau akių lygio.
Apšvietimas – dar vienas labai svarbus akcentas. Nerekomenduojama dirbti su kompiuteriu labai tamsioje aplinkoje, aplinkos ir ekrano apšvietimas turėtų būti panašaus intensyvumo. Siekiant išvengti saulės šviesos atsispindėjimo ekrane ir jo sukelto prisimerkimo bei akių įtampos, stenkitės sumažinti tiesioginių saulės spindulių patekimą į patalpą bei dirbtino apšvietimo intensyvumą“, – pataria D. Montvilaitė.
Ji pataria visiems žinoti ir taikyti „triskart po dvidešimt“ taisyklę: užsiimant akims intensyvia veikla kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertraukėlę, nukreipiant žvilgsnį 20 pėdų (6 metrų) atstumu. Taip pat galima kurį laiką pabūti užsimerkus.
Svarbu nepamiršti mirksėti
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad neretai susikoncentravę į veiklą žmonės pamiršta, kaip svarbu yra dažnas ir reguliarus mirksėjimas. „Natūralu, kad dirbant su kompiuteriu, žiūrint įtempto siužeto filmą ar skaitant įtraukiančią knygą žmogaus mirksėjimo dažnis suretėja perpus. Tad turime priminti sau sumirksėti, nes toks valingas akių mirksėjimas drėkina akies paviršių ir padeda sumažinti akių nuovargį“, – sako vaistininkė.
Akims papildomai pagelbėti galima jas drėkinant dirbtinėmis ašaromis. Vaistininkės teigimu, šį preparatą vertėtų turėti artėjant šaltajam sezonui, kada daugiau laiko praleidžiama šildomose patalpose, kur oro drėgmė neretai būna žemesnė nei rekomenduojama.
„Kasmet prasidėjus šildymo sezonui padaugėja pacientų, besiskundžiančių paraudusiomis ir pavargusiomis akimis. Dažniausiai besiaiškinant aplinkybes paaiškėja, kad žmonės daug laiko praleido žiūrėdami į ekranus, dirbdami sausose patalpose, tad jų akių nuovargiui pašalinti pakanka dirbtinių ašarų.
Tačiau jų pirkti nepasitarus su vaistininkais ar gydytojais nerekomenduojame, nes netinkamai pasirinktos ar naudojamos dirbtinės ašaros ne tik neišspręs akių nuovargio problemos, bet gali sukelti ir daugiau bėdų“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
