Užsikimšusi nosis, pavandenijusios akys, dažnas čiaudulys – šie ir kiti simptomai gali įspėti apie tai, kad kažkur netoliese yra alergenų. Kas ketvirtam Latvijos gyventojui pavasarį pasireiškia alerginės reakcijos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo įpročius ir aplinką, siekiant atpažinti alergenus, kad spėtume jų išvengti. Alergologas ir „LG Electronics“ surinko labiausiai paplitusius alergenų tipus ir pateikia rekomendacijas, kaip sumažinti jų poveikį žmogaus organizmui.
Kas yra alergija?
Alergija yra padidėjęs imuninės sistemos jautrumas paprastai nekenksmingoms aplinkoje esančioms medžiagoms ar alergenams. Alergenus galime sutikti aplinkoje ir jie nėra kenksmingi žmonėms, kurie jiems nėra jautrūs. Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra dulkių erkutės, pelėsio sporos ir žiedadulkės. Alergija gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, gali skirtis jos simptomai – užgulta nosis, niežulys ir skausmingos akys, bėrimai.
Namų dulkių erkutė
Apie 10 % alergijas turinčių pacientų yra alergiški dulkių erkutėms. Alerginės reakcijos į dulkių erkes yra ryškesnės ankstyvą pavasarį ar rudenį. Namų dulkių erkės yra mažyčiai, į vorus panašūs organizmai, kurie nėra matomi plika akimi. Jos vengia šviesos, todėl slepiasi čiužinių audiniuose, pagalvėse, antklodėse, minkštuosiuose balduose, kilimuose, drabužiuose, patalynėje, minkštuose žaisluose ir automobilių sėdynėse. Šilta ir drėgna aplinka yra tinkamiausios sąlygos dulkių erkėms. Jos gyvena maždaug mėnesį, jų patelės padeda apie šimtą kiaušinių, tačiau jos nekanda ir neneša jokių ligų. Namų dulkių erkutės maitinasi žmogaus odos atplaišėlėmis ir sugeria drėgmę iš aplinkos. Kiekvieną naktį praleidžiame bent keletą valandų kartu su šiais padarais, todėl alergijos simptomai sustiprėja, kuomet žmonės būna vietose, kur yra daugiau dulkių erkių.
Kaip kovoti su dulkių erkėmis?
Kasdien valant dulkes savo namuose. Nuvalykite savo kambarius ir baldus drėgnu skudurėliu, geriausia – mikropluošto. Venkite minkšto grindinio ar kilimų, juos pakeiskite linoleumu, laminatu, plytelėmis ar medinėmis grindimis. Minkšti žaislai, knygos, laikraščiai turėtų būti laikomi uždarose spintelėse, stalčiuose. Patalynę skalbkite aukštoje (aukštesnėje nei 60 °C) temperatūroje, tinkamai išdžiovinkite ją džiovyklėje. Tokiais atvejais naudingos skalbimo mašinos su garų funkcija ir „Allergy Care“ skalbimo programa, pašalinančia 99,9 % gyvų namų dulkių erkių ir kitų alergenų. Šią garų funkciją taip pat galima pritaikyti daugelyje džiovyklų su savaime išsivalančiais kondensatoriais, kurie surenka alergenus ir pūkelius filtre, todėl jų nereikia valyti po džiovinimo, ir taip sutaupomas laikas.
Žiedadulkės
Latvijoje, kas ketvirtam alergijomis besiskundžiančiam pacientui, ryškiausi alergijos simptomai pasireiškia pavasarį, kuomet nubunda gamta – sužydi medžiai ir kitokie augalai. Vėjas gali išsklaidyti žiedadulkes ar žydinčių augalų ląsteles net 400 kilometrų atstumu. Dauguma ankstyvo pavasario alergijų yra sukeltos beržų, alksnių bei lazdynų, rečiau alergijas sukelia augalai su ryškiais žiedais, pavyzdžiui, rožės ar lelijos. Kuo didesnis žiedadulkių tankumas ore, tuo stipresnės alerginės reakcijos.
Pavasaris: kovą dominuoja alergijos, kurias sukelia medžių žiedadulkės, gegužę, birželį ir liepą suaktyvėja alergijos įvairioms žolelėms ir javams, na, o rugpjūtį ir ankstyvą rudenį alergijas sukelia piktžolės – dilgėlės ar gysločiai.
Žiedadulkių sukeliamų alergijų simptomai yra aktyviausi karštame, sausame ar vėjuotame ore, kuomet vėjas nešioja žiedadulkes. Esant tokioms sąlygoms, rekomenduojama laikyti namų ir automobilių langus uždarus, siekiant išvengti žiedadulkių patekimo į vidų.
Kaip kovoti su alergijomis, kurias sukelia žiedadulkės?
Sausomis ir vėjuotomis dienomis geriausia likti namuose, ypač rytais, kuomet žiedadulkių tankis ore yra didžiausias. Nevėdinkite kambarių, naudokitės oro kondicionieriais.
Kuomet būnate lauke, naudokite akinius nuo saulės, o grįžę namo iš pasivaikščiojimo, pasikeiskite drabužius, nusiplaukite veidą ir rankas. Svarbu vengti žolės pjovimo ir kitų sodo darbų. Žmonės, kurie yra alergiški žiedadulkėms, turėtų nevėdinti savo drabužių lauke, kitaip alergenai gali ant jų patekti ir būti parnešti namo. Automobiliuose įmanoma įdiegti specialius filtrus, kurie sumažintų žiedadulkių patekimą į automobilio saloną.
Pelėsio sporos
Pelėsis yra mikroorganizmas, kuris itin greitai plinta dėl sporų. Jo galima rasti bet kur – ir viduje, ir lauke, neatsižvelgiant į metų laiką. Gamtoje pelėsis gali būti aptinkamas pūvančiuose lapuose, komposte, ant malkų, pelkėtose ir drėgnose vietose. Sporos vystosi ir plinta, jei yra pakankamai drėgmės ir keičiasi orai. Viduje pelėsis randamas drėgnuose rūsiuose, prastai vėdinamose patalpose. Butuose ir namuose pelėsis dažniausiai kaupiasi ant drėgnų sienų, ypač šiaurinėse pastatų dalyse, kurios greičiau atvėsta žiemą. Dažnai pelėsis randamas po tapetais, mediniais baldais, drabužinėse, ant plytelių, taip pat minkštuose balduose, čiužiniuose, kilimuose, knygose, drabužiuose, gėlių vazonuose, oro kondicionieriuose. Svarbu patikrinti, ar ant sienų yra pilkų, juodų ar geltonų dėmių arba ar namuose ar biure netvyro drėgmės kvapas. Vidinis pelėsis kenkia žmonių sveikatai, sukelia alergines bei toksines reakcijas ir gali išprovokuoti infekcijas.
Kaip kovoti su pelėsio sporomis?
Kokybiška kambarių izoliacija yra pagrindinis elementas – nors šiluminio komforto zona yra subjektyvi kiekvienam asmeniui, gyvenamųjų kambarių ir virtuvės oro temperatūra paprastai svyruoja nuo 19 °C iki 22 °C. Norint sumažinti drėgmę patalpose, skalbinius rekomenduojama džiovinti lauke arba džiovyklėse. Jei skalbiniai džiovinami vonios kambaryje, turėtumėte atidaryti langą arba įjungti ventiliaciją. Kambarius reikia vėdintis dažnai – norint išvengti drėgmės kondensacijos miegamajame, langą reikėtų atidaryti bent 15-ai minučių kiekvieną rytą, nes žmogaus kvėpavimas sukelia daug drėgmės. Baldų nereiktų statyti arti sienų, siekiant užtikrinti oro cirkuliaciją.
