Mokymosi procesui persikėlus į skaitmeninę erdvę, daugelis mokyklų Lietuvoje ieško sprendimų tam, kad prisitaikytų prie pasikeitusio ritmo. Mokymasis nuotoliniu būdu keičia patį edukacijos procesą, reikalauja naujų, išmanių resursų ir kitokio mokytojų bei mokinių laiko planavimo. Todėl dalinamės idėjomis, kurios gali padėti planuoti pamokas nuotoliniu būdu.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Skaitmeninis raštingumas ir alternatyvūs šaltiniai
Mokymosi procesui persikėlus į virtualią erdvę susiduriama su įvairiomis problemomis, kurios kyla dėl skaitmeninio raštingumo įgūdžių stokos. Todėl tiek mokiniams, tiek ir patiems mokytojams svarbu ugdyti šiuos gebėjimus. Internete gausu puslapių, padedančių susidoroti su galimais iššūkiais, tad vertėtų atidžiau juos peržvelgti.
Pavyzdžiui, „Samsung“ vykdoma skaitmeninio raštingumo lavinimo programa „Skaitmeninis moksleivio IQ“ savo internetiniame puslapyje siūlo būtent šiuolaikiniam moksleiviui skirtą medžiagą. Svetainėje pateikiama informacija apie tai, kaip pasirūpinti savo duomenų apsauga, perprasti „Microsoft Office“ programas, kurti prezentacijas ir infografikus, efektyviai išnaudoti „Google“ paieškos sistemą ir plėsti kitas skaitmeninio raštingumo žinias. Beje, tinklalapyje pateikta informacija naudinga ir mokytojams.
Šiuo metu ypač svarbu suprasti ir efektyviai išnaudoti kiekvieną nuotoliniam mokymuisi skirtą programą. Tad rekomendacijas, kaip naudotis įvairiomis mokymuisi ir apklausų organizavimui skirtomis platformomis, tokiomis kaip „Kahoot“, „Socrative“ ar „Mentimeter“ galima rasti „iKlasė“ interneto puslapyje.
Svarbiausia – bendrauti
Atsiradus visai kitokiam mokymosi ritmui ir laikinai išnykus pertraukoms, kurių metu galima pasikonsultuoti su bet kuriuo mokytoju, vertėtų pakoreguoti visą bendravimo procesą. Remiantis virtualios JAV mokymosi platformos „Khano akademija“ principais, siūloma pergalvoti komunikaciją, vykstančią tarp mokytojo ir mokinio. Juk mokykloje suteikiamos ne tik žinios, bet ir bendravimo įgūdžiai.
Specialistai pabrėžia kokybiško grįžtamojo ryšio svarbą, kuri yra būtina moksleivių augimui. Todėl ir mokantis nuotoliniu būdu, rekomenduojama neprarasti konsultacijų – mokiniai turėtų žinoti laiką, kada jie gali susisiekti su mokytoju. Elektroniniu paštu susisiekti galima ne tik su mokiniais, bet ir jų tėvais.
Filmuokite pamokas
Filmuotos ir mokiniams atsiunčiamos pamokos gali sumažinti nuotolinio mokymosi sistemų apkrovą. Tokia pamokų forma suteikia galimybę iš anksto paruošti ir pateikti mokomąją medžiagą, o likusį dienos laiką skirti konsultacijoms ar darbų tikrinimui.
Įrašyti vaizdo pamokas rekomenduoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taip pamoka tampa labiau prieinama kiekvienam moksleiviui. Tiesa, svarbu užtikrinti, kad mokiniai sąžiningai jas peržiūrėtų. Nufilmuotas pamokas ir reikiamus šaltinius galima iš anksto sukelti į bendrą mokymosi sistemą. Taip pat galima įrašinėti ir tiesiogiai vedamas pamokas, o vėliau jomis pasidalinti su tais moksleiviais, kurie, dėl pateisinamų priežasčių, negali prisijungti prie pokalbio.
Paprastam vaizdo medžiagos apdorojimui galima pasitelkti nemokamas programas, tokias kaip „OpenShot“, „Windows Movie Maker“ ar „LightWorks“. Visos programos yra nemokamos, skirtos elementariai filmuotos vaizdo medžiagos korekcijai.
Pamokos laikas – susitarimo reikalas
Standartinė 45 minučių pamoka skaitmeninėje erdvėje atrodo visai kitaip. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, esant galimybei, rekomenduoja pamokas paskirstyti dienos eigoje, tad bendru mokyklų, mokytojų ir mokinių susitarimu vertėtų pasvarstyti ar nebūtų efektyviau akademinę valandą ir savaitines pamokas išskaidyti dalimis.
Nuo intensyvaus darbo prie kompiuterio juntamas nuovargis akyse, todėl rekomenduojami trumpesni grupinių pokalbių užsiėmimai. Aiškiai pateiktos ir suformuluotos užduotys skatina savarankišką darbą, todėl po to galima daryti trumpus pasiekimų aptarimus ar net individualius pokalbius.
