Internete vietos po saule ieškant vis daugiau mažmenininkų, atsiranda vis naujų strategijų, kaip elektroninę parduotuvę paversti kuo patrauklesne. Tačiau kuriant verslą internete svarbu ne tik surasti ir išreklamuoti jo privalumus, bet ir įsisąmoninti, kas labiausiai atgraso pirkėjus, kad platūs užmojai nežlugtų.
Pagrindinis kriterijus, kuris vis daugiau Lietuvos gyventojų atgraso apsipirkti tam tikroje e. parduotuvėje – apie ją internete pasirodanti bloga nuomonė ir vartotojų atsiliepimai, rodo „DPDgroup“ užsakymu atliktas tyrimas. Tai, kad net 51 proc. apklaustųjų minėjo šį faktorių, neturėtų stebinti, tvirtina siuntų bendrovės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Asociatyvi nuotr.
„Patenkinti vartotojai neabejotinai yra raktas į sėkmę ne tik Lietuvoje: atsiliepimų svarbą perkant internetu pažymi ir 32 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų – šis skaičius per metus taip pat augo 2 proc. punktais. O įsitikinimas, kad geriausiai apsispręsti gali padėti kiti, susiformavo dėl paprasčiausių priežasčių – juk visų pirma klausysime kitų paprastų vartotojų patarimų. Tiesa, nors dalis socialinių tinklų leidžia išjungti komentarus ir vertinimus, tačiau egzistuoja daugybė interneto svetainių ir forumų, kuriose žmonės dalinasi savo įspūdžiais, pasakoja apie prekių, paslaugų ir aptarnavimo kokybę“, – tyrimo duomenis analizuoja G. Bilevičius.
Nenori rizikuoti savo pinigais
Antras pagal svarbumą aspektas, kuris atgraso nemažą dalį Lietuvos gyventojų nuo pirkimo internetu – nepakankamas saugumo priemonių kiekis apmokėjimui. Tai, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, akcentuoja net 28 proc. apklausos dalyvių.
„Internete vis pasirodant naujienoms apie įvairius pavykusius ar nepavykusius bandymus iš žmonių išvilioti pinigus, prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ar bandant kitokiais būdais sukčiauti, jų atidumas šiai problemai vis didėja. Lietuvoje per metus akcentuojančių, kad jiems e. parduotuvėje svarbus saugus apmokėjimas, padidėjo net 10 proc. punktų. Šis skaičius 8 proc. punktais augo ir Europoje bei pasiekė 30 procentų. Tad mažmenininkams jau privalu pasirūpinti saugiu mokėjimu“, – pataria bendrovės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas.
Išvengti įvairių nesklandumų gali padėti ir pasirinkimas už įsigytas prekes sumokėti kurjeriui jas gavus arba atsiimant prekes siuntų savitarnos terminale.
Nenori spėlioti, kur jų siunta
Didelę dalį Lietuvos ir visos ES gyventojų pirkti atgraso ir kai kurios prekių siuntimo ypatybės. Nežinojimas, kada jos bus gautos, sumažina net 26 proc. apklausos dalyvių norą apsipirkti, Europoje tai akcentuoja kas penktas.
„Šio nepatogumo pirkėjai gali išvengti pasinaudodami siuntos sekimo galimybe. Taip pat geriau planuoti savo laiką padeda ir informacija apie kurjerio atvykimą 1 valandos intervalo tikslumu. Kitas būdas – nukreipti prekes į siuntų savitarnos terminalą ir jas pasiimti patiems tada, kai jums patogu. Jei nurodyta pristatymo data visgi netinka, ją galima keisti gavėjų savitarnos portale. Svarbiausia potencialaus pirkėjo nepalikti be pasirinkimo, o vienąkart patogiai sulaukęs savo siuntos jis norės vėl pirkti iš tos e. parduotuvės“, – tvirtina G. Bilevičius.
Kitas svarbus aspektas, kurio prekybininkams svarbu neignoruoti – net ketvirtadalis apklausos dalyvių Lietuvoje akcentuoja nenorintys mokėti už pristatymą, šis skaičius didėjo 4 proc. punktais. ES jis didėjo 2 proc. punktais ir pasiekė 28 procentus.
„Kalbant apie nemokamą pristatymą, jis buvo dažniausias atsakymas į klausimą, kas paskatintų pirkti tam tikroje e. parduotuvė. Lietuvoje tai minėjo 36 proc. respondentų, Europoje – net 41 procentas. Gerai jie vertina ir nemokamą prekių grąžinimą, tad taip išties įmanoma pritraukti naujų ir išlaikyti esamus pirkėjus. Pastarasis aspektas yra labai svarbus, mat pastebima tendencija naudotis tų pačių mažmenininkų paslaugomis – tai daro 8 iš dešimties apklausos dalyvių“, – tendencijas atskleidžia „DPD Lietuva“ atstovas.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais apklausti 24,328 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 805 asmenys.
